Italų

Lingua italiana

Kalbos nešiotojų skaičius

apie 65 milijonus

Oficiali kalba

Italijoje, Šveicarijoje, San Marino, Vatikane, ES

Mažumos kalba

Kroatijoje, Slovėnijoje

Diasporos kalba

Brazilijoje (25mln.), Argentinoje (24 mln.), JAV (18 mln.), Kanadoje (1,5 mln.), Urugvajuje (1,5 mln.), Australijoje (0,85 mln.) ir t.t.

Abėcėlė
Lotynų, 21

Gramatiniai linksniai
0

Kalbos kodas
it, ita

Lingvistinė tipologija
Flektyvus , pro-drop , SVO

Kalbų šeima
Indoeuropiečių kalbų šeima, romanų kalbų grupė, italų-romanų pogrupis

Dialektų skaičius
7 pagrindinės grupės

Ilgiausias žodis

precipitevolissimevolmente

labai greitai, karštligiškai

Šis žodis sukurtas 1677m., ir nuo to laiko yra pats ilgiausias italų kalbos žodis.

Įdomus žodis arba sakinys

aiuole

lysvės

Pats trumpiausias italų kalbos žodis, kurį sudaro penkios balsės.

funamboleschi

akrobatai

Pats ilgiausias italų kalbos žodis, kuriame raidės nesikartoja

Italų kalbos įtaka

Italų yra oficiali Italijos ir Europos sąjungos kalba, tautinių mažumų kalba dvejose ES šalyse. Tai viena labiausiai paplitusių ES kalbų, greta vokiečių, anglų ir ispanų. Tai nėra tarpnacionalinio bendravimo kalba, kaip anglų, prancūzų ar ispanų, bet ji yra plačiai naudojama Viduržemio jūros baseine ir yra viena populiariausių užsienio kalbų pasaulyje. Jos žinojimas yra būtinas menotyrininkams, muzikantams, ypač kai kalbama apie operą. Labai svarbi kalba tarptautinėje gastronomijoje. Italų kalba įtakojo beveik visas pasaulio kalbas, ypač anksčiau minėtų veiklų srityse. Tokie žodžiai ir išsireiškimai kaip sfumato, fresco, villa (menas ir architektūra), concerto, ballerina, allegro, baritone (muzika), motto, novel, notturno (literatūra) arba spaghetti, espresso, pizza, pasta, kartu su zero, lava, volcano ir neutrino (mokslas) yra mažytė dalis iš daugybės žodžių, kurie tapo visų Europos kalbų neatsiejama dalimi. Tai rodo apie faktinį italų kultūros dominavimą Europos istorijoje, nuo Romos imperijos laikų, Renesanso iki šių dienų. Prancūzų kalba pasiskolino iš italų kalbos apie 3000 žodžių. Kaimyniniai dialektai Prancūzijoje, Kroatijoje ir Slovėnijoje yra italų ir maltiečių kalbų įtakoje, todėl ten yra labai daug italų kalbos žodžių. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad italų kalba yra darbinė Vatikano ir viso katalikų pasaulio kalba.

Gramatika

Italų kalba neteko linksnių galūnių, išskyrus asmenvardžius: io, me - aš, manęs), turi 2 gramatines gimines derinamas tarpusavyje artikeliaias, būdvardžiais ir daiktavardžiais. Giminė nurodoma artikeliu ir galūne: un ragazzo buono (geras berniukas), una ragazza buona (gera mergaitė). Tik asmenvardžiai demonstruoja žodžio virsmus. Tipiškas pavyzdys artikelio virsmų - artikelio sutrumpėjimas ir susiliejimas su prielinksniu: del, dello, dell‘, dei, degli, della, delle ir taip toliau.

	Vienaskaita		Daugiskaita
	Definityvas	Infinityvas	Definityvas	Infinityvas
Vyriškoji -o	il ragazzo berniukas	un ragazzo	i ragazzi	dei ragazzi
Moteriškoji -a	la ragazza mergaitė	una ragazza	le ragazze	delle ragazze
Vyriškoji -o Pirminės balsės	l’amico draugas	un amico	gli amici	degli amici
Moteriškoji -a Pirminės balsės	l’amica draugė	una amica un’ idea	le amiche delle idee	delle amiche
Pirminė s+priebalsė	lo scopo tikslas	uno scopo	gli scopi	gli scopi

Žodžių daryba italų kalboje: vengiama sudėtingų žodžių. Įprasta žodžių seka sakinyje SVO, būdvardžiai eina po daiktavardžio una casa grande (namas didelis).

Veiksmažodžiai keičia galūnes priklausomai nuo asmens ir skaičiaus, derinami su veiksniu. Italų kalboje - daug netaisyklingų veiksmažodžių. Taisyklingi veiksmažodžiai skirstomi į 3 (4) grupes pagal galūnes bendraties formoje (-are, -ere, -ire, -isco: parlare, credere, partire, finire, finisco). Tai yra taisyklingų veiksmažodžių pirmosios asmenuotės apžvalga:

Tiesioginė nuosaka
	Vienaskaita			Daugiskaita
	1-as asmuo	2-as asmuo	3-ias asmuo	1-as asmuo	2-as asmuo	3-ias asmuo
Paprastas esamasis laikas	io amo	tu ami	egli ama	noi amiamo	voi amate	essi amano
Esamasis perfekt laikas	io ho amato	tu hai amato	egli ha amato	noi abbiamo amato	voi avete amato	essi hanno amato
Imperfekt	io amavo	tu amavi	egli amava	noi amavamo	voi amavate	essi amavano
Būtasis perfect laikas	o avevo amato	tu avevi amato	egli aveva amato	noi avevamo amato	voi avevate amato	essi avevano amato
Būtasis absolute laikas	io amai	tu amasti	egli amò	noi amammo	voi amaste	essi amarono
Būtasis nuotolinis baigtinis	io ebbi amato	tu avesti amato	egli ebbe amato	noi avemmo amato	voi aveste amato	essi ebbero amato
Būsimasis simple laikas	io amerò	tu amerai	egli amerà	noi ameremo	voi amerete	essi ameranno
Būsimasis perfect laikas	io avrò amato	tu avrai amato	egli avrà amato	noi avremo amato	voi avrete amato	essi avranno amato
Tariamoji nuosaka
Esamasis	che io ami	che tu ami	che egli ami	che noi amiamo	che voi amiate	che essi amino
Būtasis	che io abbia amato	che tu abbia amato	che egli abbia amato	che noi abbiamo amato	che voi abbiate amato	che essi abbiano amato
Imperfekt	che io amassi	che tu amassi	che egli amasse	che noi amassimo	che voi amaste	che essi amassero
Būtojo laiko dalyvis	che io avessi amato	che tu avessi amato	che egli avesse amato	che noi avessimo amato	che voi aveste amato	che essi avessero amato
Sąlyginis
Esamasis sąlyginis	io amerei	tu ameresti	egli amerebbe	noi ameremmo	voi amereste	essi amerebbero
Būtasis sąlyginis	io avrei amato	tu avresti amato	egli avrebbe amato	noi avremmo amato	voi avreste amato	essi avrebbero amato
Liepiamoji nuosaka
Esamasis	—	ama	ami	amiamo	amate	amino
Bendratis
Esamasis	amare
Būtasis	avere amato
Pusdalyvis
Esamasis	amante
Būtasis	amato
Pusdalyvis
Esamasis	amando
Būtasis	avendo amato

Rašyba

Italijos kalbos ir dialektai

Kalbų įvairovė Italijoje yra kur kas platesnė nei likusiose romanų kalbų šalyse. Standartinė italų kalba yra kur kas artimesnė ispanų arba portugalų kalbai, nei Pjemonto ar Neapolio dialektams. Pjemonto dialektas turi daugiau panašumų su Provanso dialektu ir prancūzų kalba, nei su italų kalba. Dauguma kitų stambių kalbų - Venecijos, Emiliano, Romanjolio, Lombardijos, Genujos-Ligurijos, Neapolio, Sicilijos - vystėsi savarankiškai nuo liaudiškos lotynų kalbos, dėl to jie yra lotynų kalbos dialektai, nesusiję su Toskanos italų kalba, kurios pagrindu ir susiformavo standartinė (literatūrinė) italų kalba. Labiau korektiška būtų kalbėti apie Italijos kalbas, nei apie italų kalbos dialektus, nes kiekvienas dialektas turi savo tarmių, neretai turi savo rašto formas ir turtingą literatūrą.

Toskanos dialektas iki šiol yra laikomas "pačiu gryniausiu" italų kalbos dialektu, nes yra labiausiai panašus į originaliąją arba klasikinę lotynų kalbą. Jį kaip patį įtakingiausią dialektą dažnai vadina Lingua toscana in bocca Romana: Toskanos liežuvis romėniškoje burnoje. Tačiau tik 19 amžiuje susidarė situacija, kai paplitęs tarp išsilavinusių gyventojų Toskanos dialektas tapo naujos nacijos kalba. Italijos suvienijimas 1861 m. padarė didžiulę įtaką ne tik politinei valstybės sandarai, bet ir socialiniams-ekonominiams bei kultūriniams virsmams. Su privalomu mokykliniu išsilavinimu, raštingumo lygio augimu, dauguma atsisakė savo gimtųjų dialektų bendrosios kalbos naudai arba vystė vietinius dialektus arba standartinės kalbos tarties variantus (italiano popolare), nuspalvinto vietinėmis tarmėmis.

Šaltiniai: Wikimedia Commons

Lingvopedija