Ispanų

Español

Kalbos nešiotojų skaičius

apie 450 milijonų

Oficiali kalba

Meksikoje (110 mln), Kolumbijoje (45 mln), Ispanijoje (46 mln), Argentinoje (40 mln), Peru (28 mln), Venesueloje (27 mln), Čilėje (17 mln), Gvatemaloje, Ekvadore, Kuboje, Dominikos Respulikoje, Bolivijoje, Hondūre, Paragvajuje, Salvadore, Nikaragvoje, Kostas Rikoje, Puerto Rike, Panamoje, Urugvajuje, Ekvatoriaus Gvinėjoje, ES.

Mažumos kalba

JAV, Belizoje, Andoroje, Gibraltare, Izraelyje

Diasporos kalba

JAV, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Brazilijoje, Maroke, Izraelyje, Norvegijoje, Alžyre

Abėcėlė
27 raidės

Gramatiniai linksniai
0

Kalbos kodas
es, spa

Lingvistinė tipologija
Flektyvus , pro-drop , SVO

Kalbų šeima
Indoeuropiečių šeima, romanų kalbų grupė

Dialektų skaičius
keli šimtai dialektų (europietiški: šiaurinio pusiasalio, vidurio pietų pusiasalio, pietų pausiasalio, Kanarų salų; amerikietiški: meksikiečių, Karibų,Aandų-Ramiojo vandenyno, Laplatos lygumos dialektai, čilietiški, vidurio Amerikos)

Ilgiausias žodis

ciclopentanoperhidrofenantreno

Cyklopentanoperhydrophenanthrenas, cheminis terminas

Įdomus žodis arba sakinys

otorrinolaringología

otoloringologija

ferrocarrilero

geležinkelininkas

Parangaricutirimícuaro

miestas Meksikoje, žodis naudojamas kaip greitakalbė

Įvadas

Ispanų (español), taip pat yra vadinama kastilijiečių (castellano) kalba, tai - romanų kalba, gimusi Kastilijos regione Ispanijoje. Kaip ir kitos romanų kalbos, ji vystėsi šnekamosios lotynų kalbos įtakoje, pasirodžius Romėnams Iberijos pusiasalyje (218 m iki Kr.). Amerikos kolonizacija, prasidėjusi XVI amžiuje, išplėtė Ispanų kalbos vartojimą abiejuose Amerikos žemynuose. Amerikos valstybėms išsikovojus nepriklausomybę, prasidėjo kalbos unifikacijos procesas.

Ispanų kalba yra gimtoji beveik 450 mln. žmonių. Ir ji yra antroji (pirmą vietą užima kinų kalba) pagal dydį kalba pasaulyje. Dar 60 mln. tai yra antroji kalba, ir maždaug 20 mln. studijuoja ją kaip užsienio kalbą. Tai yra trečioji kalba pagal naudojimo internete dažnumą (182 mln.). Ispanų yra viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų, taip pat ji yra oficiali ES kalba, Pietų Amerikos vieningos prekybinės rinkos Mercosur, tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir daugybės kitų tarptautinių organizacijų oficiali kalba.

Istorija

3 a. prieš m.e.

Pro-Romanų (romėnų) įtaka
3 a. pr. m.e. - 1 a. m. e.

Iberijos pusiasalio romanizacija, Lotynų kalbos įtaka iki romėniškoms kalboms.
409 – 711

Migracijos periodas - vestgotų įtaka.
711

Maurų invazija - arabų įtaka.
722

Rekonkistos pradžia
13 a.

Alfons X Kastilietis - pradedama plačiai naudotiKastiliečių kalba ( įkuriama Toledo vertėjų mokykla )

Wikimedia Commons
10 - 14 a.

Ispanijos viduramžiai
12-14 amžius

Poetų kalba
1492

Rekonkistos pabaiga
1492

Paskelbta Antonio de Nebrijos Gramatika - pirmoji knyga, tirianti Vakarų Europos kalbų struktūrą be lotynų kalbos.

Wikimedia Commons
1208

Palencijos Universitetas - pirmasis Ispanijos Universitetas
15 - 17 a.

Ankstyvoji šiuolaikinė Ispanų kalba (klasikinė Ispanų kalba).

eilė fonologinių ir gramatinių pokyčių transformuoją senąją ispanų kalbą į šiuolaikinę ispanų kalbą
15 - 17 a.

Keliautojai, prekybininkai ir misionieriai išplatina kalbą visoje augančioje Ispanijos imperijoje (įtakojama vietines Amerikos kalbas)

Lingvistikos evoliucija Iberijos pusiasalyje

Šaltiniai: Wikimedia Commons

Kaip ir kitos romanų kalbos, ispanų kalba, besivystydama iš lotynų, patyrė eilę sisteminių pokyčių fonetikoje. Ji įgijo dvibalsius, o pradiniai deriniai PL-,CL-, FL- virto palataliniais /ʎ/, atsispindinčiais rašyboje dviguba lotynų L - "ll" , pavyzdžiui: plorare → llorar.

Rašyba ir tarimas

Ispanų kalba naudoja lotynų abėcėlę prisidėjusi priebalsę ñ, nosinį palatalinį garsą. Penkios balsės gali būti kirčiojamos akuto kirčiavimu (Ispanų kalboje yra tvirtapradžiai ir netvirtapradžiai dvibalsiai (t.y. tvirtapradžiuose pirmas dėmuo tariamas stipriau, o netvirtapradžiuose atvirkščiai).).

Yra 5 dvigarsiai (raidžių poros naudojamos kartu, kad išreikštų vieną garsą): ch, ll, rr, gu ir qu.

Gramatika

Verta pažymėti, kad yra skirtumas tarp tiesioginės ir sąlyginės nuosakos. Jei tiesioginė nuosaka naudojama aprašant realius arba dalinai realius įvykius, tai sąlyginė naudojama išreiškiant abejonę hipotetinėse situacijose.

Llegaré aunque mi coche no funciona.
Aš atvažiuosiu, nors mano mašina nedirba. (tiesioginė)
(kalbantysis žino, kad jo mašina nedirba)
Llegaré aunque mi coche no funcione.
Atvažiuosiu, net jei mano mašina nedirbs (sąlyginė)
(kalbantysis nėra tikras, kad jo mašina užsives)
Quizás lo pueden hacer.
Gali būti, kad jie gali tai padaryti.
(kalbantysis žino, kad jie gali, bet nežino ar jie tai padarys)
Quizás lo puedan hacer.
Gali būti, kad jie galės tai padaryti.
(kalbantysis nėra tikras, kad jie galės)

Daiktavardžių kaita:

	Vyriškoji	Moteriškoji
	juoda katė	apvalus stalas
Vienaskaita	el gato negro	la mesa redonda
Daugiskaita	los gatos negros	las mesas redondas

Veiksmažodžių kaita:

Ispanų kalboje yra trys teisingų veiksmažodžių asmenuotės (-ar, -er, -ir), pavyzdžiui hablar (kalbėti), comer (valgyti), dormir (miegoti), greta dešimčių neteisingų veiksmažodžių ir veiksmažodinių grupių. Taip pat yra balsės keitimas formose su kirčiu šaknyje ir kirčiu galūnėje.

	Šaknies kirčiavimas	Galūnės kirčiavimas
querer norėti/meilėti	quiero Aš noriu/aš myliu	queremos mes norime/mylime
dormir miegoti	duermo Aš miegu	dormimos Mes miegame

Veiksmažodžių su galūne -er kaitos paradigma

Tiesioginė nuosaka
	Vienaskaita			Daugiskaita
	1-as asmuo	2-as asmuo	3-ias asmuo	1-as asmuo	2-as asmuo	3-ias asmuo
Esamasis	como	comes	come	comemos	coméis	comen
Imperfekt	comía	comías	comía	comíamos	comíais	comían
Būtasis laikas	comi	comiste	comió	comimos	comisteis	comieron
Būsimasis	comeré	comerás	comerá	comeremos	comeréis	comerán
Tariamoji nuosaka
Esamasis	coma	comas	coma	comamos	comáis	coman
Imperfekt	comiera / comiese	comieras / comieses	comiera / comiese	comiéramos / comiésemos	comierais / comieseis	comieran / comiesen
Būsimasis	comiere	comieres	comiere	comiéremos	comieres	comieren
-
Sąlyginis	comería	comerías	comería	comeríamos	comeríais	comerían
Liepiamoji nuosaka		come	coma	comamos	comed	coman

Sekančios sudėtinės veiksmažodinės laiko formos sudaromos su pagalbinio veiksmažodžio pagalba haber, pavyzdžiai pateikti vienaskaitos pirmame asmenyje:

	Tiesioginė nuosaka	Tariamoji nuosaka
Sudėtinis baigtinis būtasis laikas	he comido	haya comido
Sudėtinis seniai praėjęs laikas	había comido	hubiera comido/hubiese comido
Būsimasis perfect laikas	habré comido	hubiere comido
Sudėtinis sąlyginis	habría comido	-

Žodžių daryba ir leksika

Apie 60% ispanų kalbos leksikos sudaro žodžiai atėję iš lotynų kalbos, 10% - iš graikų, 10% - iš gotų, 10% - iš arabų ir 10% - iš kitų kalbų (germanų, baskų, iberų, katalonų, centrinės ir pietų Amerikos indėnų kalbos).

Arabų kalbos žodžiai Ispanų kalboje

Arabų kalbos įtaka buvo labai stipri tarp 711 ir 1492 metų. Šie žodžiai lengvai atpažįstami pagal pirmą skiemenį "al-" (arabų apibrėžiantis artikelis).

aceituna
alyvuogė
albornoz
chalatas
alboroto
maištas, džiaugsmas
alcalde
meras
enchufar
įjungti
naranja
apelsinas

Amerikos indėnų kalbų įtaka

Susidūrus su Amerikos gamta, atradus naująsias žemes, ispanų konkistadorai pritrūko žodžių savo leksikoje, tad pasiskolino tūkstančius gyvūnų, augalų, ir vietovių pavadinimų iš indėnų kalbų. Kai kurie iš šių žodžių buvo naudojami tik ispaniškai kalbančio pasaulio teritorijų ribose, o kiti paplito visame pasaulyje (pavyzdžiui, šokoladas, tekila arba puma).

Ispanų kalbos žodžiai atėję iš actekų nahuati kalbų

Actekų kalbų žodžiai sudaro didžiulį sąrašą gyvūnų, augalų, vaisių, daržovių, maisto ir gėrimų pavadinimų, paplitusių daugiausia Meksikoje ir vidurio Amerikoje.

Daugumoje iš šių žodžių yra actekų kalbos priesaga "-ti". Ispanų kalbos nešiotojams jį sunku ištarti, todėl ispanų kalboje ji virto galūne "-te" (pavyzdžiui axolotl = ajolote aksolotlis).

chapulín
žiogas
guajalote
kalakutas
ocelote
ocelotas
cacao
kakava
chile
čili pipirai
tomate
pomidorai
chocolate
šokoladas
tequila
tekila
papalote
aitvaras

Kešua kalbos žodžiai ispanų kalboje

pampa
pampos (Argentinos lygumos)
llama
lama
cancha
sporto aikštelė
puma
puma
cóndor
kondoras
coca
koka
guano
guano

Dialektai

Regioniniai ispanų kalbos variantai skiriasi vienas nuo kito daugiau tartimi ir leksika, nei gramatika. Didžiausius skirtumus galima aptikti tarp europietiškos ispanų (taip vadinamoji pusiasalio ispanų kalba) ir Lotynų Amerikos ispanų, bet skirtumus galima aptikti ir viduje pačios Ispanijos ar ispaniškai šnekančiųjų Amerikoje.

Ispanų

Kalbos nešiotojų skaičius

Oficiali kalba

Mažumos kalba

Diasporos kalba

Ilgiausias žodis

Įdomus žodis arba sakinys

Įvadas

Istorija

3 a. prieš m.e.

Pro-Romanų (romėnų) įtaka

3 a. pr. m.e. - 1 a. m. e.

409 – 711

711

722

Rekonkistos pradžia

13 a.

10 - 14 a.

Ispanijos viduramžiai

12-14 amžius

1492

Rekonkistos pabaiga