Ispanų
Español
Español
apie 450 milijonų
Meksikoje (110 mln), Kolumbijoje (45 mln), Ispanijoje (46 mln), Argentinoje (40 mln), Peru (28 mln), Venesueloje (27 mln), Čilėje (17 mln), Gvatemaloje, Ekvadore, Kuboje, Dominikos Respulikoje, Bolivijoje, Hondūre, Paragvajuje, Salvadore, Nikaragvoje, Kostas Rikoje, Puerto Rike, Panamoje, Urugvajuje, Ekvatoriaus Gvinėjoje, ES.
JAV, Belizoje, Andoroje, Gibraltare, Izraelyje
JAV, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Brazilijoje, Maroke, Izraelyje, Norvegijoje, Alžyre
Ispanų (español), taip pat yra vadinama kastilijiečių (castellano) kalba, tai - romanų kalba, gimusi Kastilijos regione Ispanijoje. Kaip ir kitos romanų kalbos, ji vystėsi šnekamosios lotynų kalbos įtakoje, pasirodžius Romėnams Iberijos pusiasalyje (218 m iki Kr.). Amerikos kolonizacija, prasidėjusi XVI amžiuje, išplėtė Ispanų kalbos vartojimą abiejuose Amerikos žemynuose. Amerikos valstybėms išsikovojus nepriklausomybę, prasidėjo kalbos unifikacijos procesas.
Ispanų kalba yra gimtoji beveik 450 mln. žmonių. Ir ji yra antroji (pirmą vietą užima kinų kalba) pagal dydį kalba pasaulyje. Dar 60 mln. tai yra antroji kalba, ir maždaug 20 mln. studijuoja ją kaip užsienio kalbą. Tai yra trečioji kalba pagal naudojimo internete dažnumą (182 mln.). Ispanų yra viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų, taip pat ji yra oficiali ES kalba, Pietų Amerikos vieningos prekybinės rinkos Mercosur, tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir daugybės kitų tarptautinių organizacijų oficiali kalba.
Iberijos pusiasalio romanizacija, Lotynų kalbos įtaka iki romėniškoms kalboms.
Migracijos periodas - vestgotų įtaka.
Maurų invazija - arabų įtaka.
Alfons X Kastilietis - pradedama plačiai naudotiKastiliečių kalba ( įkuriama Toledo vertėjų mokykla )
Poetų kalba
Paskelbta Antonio de Nebrijos Gramatika - pirmoji knyga, tirianti Vakarų Europos kalbų struktūrą be lotynų kalbos.
Palencijos Universitetas - pirmasis Ispanijos Universitetas
eilė fonologinių ir gramatinių pokyčių transformuoją senąją ispanų kalbą į šiuolaikinę ispanų kalbą
Keliautojai, prekybininkai ir misionieriai išplatina kalbą visoje augančioje Ispanijos imperijoje (įtakojama vietines Amerikos kalbas)
Lingvistikos evoliucija Iberijos pusiasalyje
Šaltiniai: Wikimedia Commons
Kaip ir kitos romanų kalbos, ispanų kalba, besivystydama iš lotynų, patyrė eilę sisteminių pokyčių fonetikoje. Ji įgijo dvibalsius, o pradiniai deriniai PL-,CL-, FL- virto palataliniais /ʎ/, atsispindinčiais rašyboje dviguba lotynų L - "ll" , pavyzdžiui: plorare → llorar.
Ispanų kalba naudoja lotynų abėcėlę prisidėjusi priebalsę ñ, nosinį palatalinį garsą. Penkios balsės gali būti kirčiojamos akuto kirčiavimu (Ispanų kalboje yra tvirtapradžiai ir netvirtapradžiai dvibalsiai (t.y. tvirtapradžiuose pirmas dėmuo tariamas stipriau, o netvirtapradžiuose atvirkščiai).).
Yra 5 dvigarsiai (raidžių poros naudojamos kartu, kad išreikštų vieną garsą): ch, ll, rr, gu ir qu.
Verta pažymėti, kad yra skirtumas tarp tiesioginės ir sąlyginės nuosakos. Jei tiesioginė nuosaka naudojama aprašant realius arba dalinai realius įvykius, tai sąlyginė naudojama išreiškiant abejonę hipotetinėse situacijose.
Vyriškoji | Moteriškoji | |
---|---|---|
juoda katė | apvalus stalas | |
Vienaskaita | el gato negro | la mesa redonda |
Daugiskaita | los gatos negros | las mesas redondas |
Ispanų kalboje yra trys teisingų veiksmažodžių asmenuotės (-ar, -er, -ir), pavyzdžiui hablar (kalbėti), comer (valgyti), dormir (miegoti), greta dešimčių neteisingų veiksmažodžių ir veiksmažodinių grupių. Taip pat yra balsės keitimas formose su kirčiu šaknyje ir kirčiu galūnėje.
Šaknies kirčiavimas | Galūnės kirčiavimas | |
---|---|---|
querer
norėti/meilėti |
quiero
Aš noriu/aš myliu |
queremos
mes norime/mylime |
dormir
miegoti |
duermo
Aš miegu |
dormimos
Mes miegame |
Vienaskaita | Daugiskaita | |||||
---|---|---|---|---|---|---|
1-as asmuo | 2-as asmuo | 3-ias asmuo | 1-as asmuo | 2-as asmuo | 3-ias asmuo | |
Tiesioginė nuosaka | ||||||
Esamasis | como | comes | come | comemos | coméis | comen |
Imperfekt | comía | comías | comía | comíamos | comíais | comían |
Būtasis laikas | comi | comiste | comió | comimos | comisteis | comieron |
Būsimasis | comeré | comerás | comerá | comeremos | comeréis | comerán |
Tariamoji nuosaka | ||||||
Esamasis | coma | comas | coma | comamos | comáis | coman |
Imperfekt | comiera / comiese | comieras / comieses | comiera / comiese | comiéramos / comiésemos | comierais / comieseis | comieran / comiesen |
Būsimasis | comiere | comieres | comiere | comiéremos | comieres | comieren |
- | ||||||
Sąlyginis | comería | comerías | comería | comeríamos | comeríais | comerían |
Liepiamoji nuosaka | come | coma | comamos | comed | coman |
Sekančios sudėtinės veiksmažodinės laiko formos sudaromos su pagalbinio veiksmažodžio pagalba haber, pavyzdžiai pateikti vienaskaitos pirmame asmenyje:
Tiesioginė nuosaka | Tariamoji nuosaka | |
---|---|---|
Sudėtinis baigtinis būtasis laikas | he comido | haya comido |
Sudėtinis seniai praėjęs laikas | había comido | hubiera comido/hubiese comido |
Būsimasis perfect laikas | habré comido | hubiere comido |
Sudėtinis sąlyginis | habría comido | - |
Apie 60% ispanų kalbos leksikos sudaro žodžiai atėję iš lotynų kalbos, 10% - iš graikų, 10% - iš gotų, 10% - iš arabų ir 10% - iš kitų kalbų (germanų, baskų, iberų, katalonų, centrinės ir pietų Amerikos indėnų kalbos).
Arabų kalbos įtaka buvo labai stipri tarp 711 ir 1492 metų. Šie žodžiai lengvai atpažįstami pagal pirmą skiemenį "al-" (arabų apibrėžiantis artikelis).
Susidūrus su Amerikos gamta, atradus naująsias žemes, ispanų konkistadorai pritrūko žodžių savo leksikoje, tad pasiskolino tūkstančius gyvūnų, augalų, ir vietovių pavadinimų iš indėnų kalbų. Kai kurie iš šių žodžių buvo naudojami tik ispaniškai kalbančio pasaulio teritorijų ribose, o kiti paplito visame pasaulyje (pavyzdžiui, šokoladas, tekila arba puma).
Actekų kalbų žodžiai sudaro didžiulį sąrašą gyvūnų, augalų, vaisių, daržovių, maisto ir gėrimų pavadinimų, paplitusių daugiausia Meksikoje ir vidurio Amerikoje.
Daugumoje iš šių žodžių yra actekų kalbos priesaga "-ti". Ispanų kalbos nešiotojams jį sunku ištarti, todėl ispanų kalboje ji virto galūne "-te" (pavyzdžiui axolotl = ajolote aksolotlis).
Regioniniai ispanų kalbos variantai skiriasi vienas nuo kito daugiau tartimi ir leksika, nei gramatika. Didžiausius skirtumus galima aptikti tarp europietiškos ispanų (taip vadinamoji pusiasalio ispanų kalba) ir Lotynų Amerikos ispanų, bet skirtumus galima aptikti ir viduje pačios Ispanijos ar ispaniškai šnekančiųjų Amerikoje.