Slovėnų

Slovenski jezik

Kalbos nešiotojų skaičius

2,4 milijono

Oficiali kalba

Slovėnijoje, ES

Mažumos kalba

Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje

Diasporos kalba

Argentinoje, JAV, Australija

Abėcėlė
25 raidės

Gramatiniai linksniai
6

Kalbos kodas
sl, slv

Lingvistinė tipologija
Flektyvus , pro-drop , SVO

Kalbų šeima
Indoeuropiečių kalbų šeima, Slavų kalbų grupė, pietų slavų pogrupis

Dialektų skaičius
Apie 50

Ilgiausias žodis

dialektičnomaterialističen

materialistinė dialektika

Įdomus žodis arba sakinys

midva

mes du

išrinktas gražiausiu slovėnišku žodžiu

Istorija

Šiuolaikinių slovėnų protėviai buvo slavai, apsigyvenę 6 mūsų eros amžiuje Rytų Alpių regione: šiandieninės Slovėnijos, Pietų Vengrijos, Pietų Austrijos ir Šiaurės-Rytų Italijos teritorijoje. Pirmieji rašytiniai kalbos egzistavimo įrodymai datuojami 10-uoju amžiumi; jie taip pat yra seniausi slaviški tekstai užrašyti lotynų rašmenimis. Pirmosios 50 knygų Slovėnų kalba buvo parašytos protestantų reformatų 16 amžiuje; tarp jų - pirmoji gramatika 1550 m. ir pirmasis Biblijos vertimas. Literatūrinė kalba susiformavo iš įvairių slovėniškų tarmių ir šimtamečių slovėnų rašymo tradicijų.

X amžiaus Freisingo manuskriptas

Dialektai

Slovėnijoje, palyginti nedidelėje teritorijoje, yra 7 dialektų grupės su 46 dialektais. Taip atsitiko dėl kelių priežasčių. Slovėnijos teritorija buvo apgyvendinama iš visų pusių. Keturios kalbų grupės (germanų, finougrų, romanų ir slavų) susitiko vienoje vietoje ir kiekviena iš jų paveikė kitą. Geografinės sąlygos taip pat padarė savo įtaką: ilgi Alpių slėniai ir kalnų miškų masyvai ribojo bendravimą tarp žmonių grupių. Visa tai sukūrė turtingą kalbinį paveldą, su daugybe vietinių ypatybių leksikoje ir gramatikoje, kurios gali būti sunkiai suvokiamos kitų Slovėnijos regionų gyventojams.

Gorenjska narečna skupina
Dolenjska narečna skupina
Štajerska narečna skupina
Panonska narečna skupina
Koroška narečna skupina
Primorska narečna skupina
Rovtarska narečna skupina

šavrinsko narečje
čiško narečje
kostelsko narečje
mešani kočevski govori
severnobelokranjsko narečje
južnobelokranjsko narečje

Rašyba ir tarimas

Ortografija yra fonetikos ir etimologijos principų derinys. Dėl šios priežasties, tą pačią raidę ne visada galima skaityti tuo pačiu būdu: pavyzdžiui, L žodžio pabaigoje ir po balsio tariama kaip anglų W: bil [biw]. V prieš priebalsį taip pat ryški W: stavba [stawba], vhod [whod]. 29 slovėnų kalbos garsai rašomi su 25 lotyniškomis raidėmis, iš kurių trys turi diakritinius ženklus (č = ch, š = sh, ž = zh).

Labai svarbus žodyje yra skiemens kirtis. Įvairių skiemenų kirčiavimas dažnai keičia žodžių reikšmę.

Gramatika

Norint žinoti kokia turėtų būti daiktavardžio arba būdvardžio forma, reikia turėti omenyje, kad šešių linksnių, trijų gramatinių giminių bei trijų skaičių deriniai duoda 54 galimybes. Veiksmažodžiai asmenuojami 3 asmenimis (pirmu, antru, trečiu), kaitomi 4 laikais (esamuoju, būsimuoju, perfektu ir pluskvamperfektu) ir 3 skaičiais (vienaskaita, daugiskaita ir dvejetainiu). Yra daug netaisyklingų veiksmažodžių, todėl nėra paprasta žinoti: veiksmažodis taisyklingos ar netaisyklingos formos. Jas būtina išmokti. Kirčio vieta žodyje, taip pat dvejetainio kiekio formos naudojimas sukelia sunkumų ne tik užsieniečiams, bet ir patiems kalbos nešiotojams - slovėnams.

Dvejetainis kiekis, naudojamas kartu su vienaskaita ir daugiskaita. Jei reikia dviejų žmonių, daiktų ar sąvokų, naudojamos dvejetaino kiekio formos, kurios skiriasi nuo vienaskaitos ir daugiskaitos. Dvejetainis kiekis taikomas ne tik daiktavardžiams, bet ir būdvardžiams, įvardžiams, veiksmažodžiams.

eiti (iti)

	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
1-as asmuo	grem	greva	gremo
2-as asmuo	greš	gresta	greste
3-ias asmuo	gre	gresta	gredo

vyras (mož)

	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	mož	moža	možje
Kilmininkas	moža	mož	mož
Naudininkas	možu	možema	možem
Galininkas	moža	moža	može
Vietininkas	pri možu	pri možeh	pri možeh
Įnagininkas	z možem	z možema	z možmi

mergina (deklica)

	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
Vardininkas	deklica	deklici	deklice
Kilmininkas	deklice	deklic	deklic
Naudininkas	deklici	deklicama	deklicam
Galininkas	deklico	deklici	deklice
Vietininkas	pri deklici	pri deklicah	pri deklicah
Įnagininkas	z deklico	z deklicama	z deklicami

Žodžių daryba ir leksika

Slovėnų kalba priklauso slavų kalboms, ir yra išsaugojusi kai kurių archajiškų protoslavų kalbos bruožų, kuriuos kitos slavų kalbos prarado.

Dvigubas skaičius yra ypač archaiškas bruožas, naudojamas tik slovėnų ir Vokietijos serbų kalbose. Kitose slavų kalbose dvigubo skaičiaus likusios tik žymės.

Kitas archaiškos bruožas, išlikęs slovėnų kalboje, yra įvardžių sistema, kuri yra kaip reta reguliari. Nedaug kalbų turi tokią sistemą.

Klausiamieji įvardžiai (K)	Rodomieji įvardžiai (T)	Neapibrėžtieji (VS)	Neigiamieji (N)
kaj ką	to šis	vse visi	nič nieko
kdo kas	ta, tisti tas	vsak kiekvienas	nihče niekas
kakšen koks	takšen toks	vsakršen kiekvienas	nikakršen ne
kje kur	tam ten	vsepovsod visur	nikjer niekur
kdaj kada	takrat / tedaj tada	vedno / vsakokrat visada	nikoli niekada
kako kaip	tako taip	vsekakor įvairiai	nikakor niekaip
koliko kiek	toliko tiek	-	nekoliko keli

Slovėnų kalboje žodžiai sudaromi naudojant gimtosios kalbos žodžių šaknis, todėl kalboje - mažiau skolinių nei kitose kalbose. Aišku, slovėnų kalboje taip pat yra skolinių, bet jie yra adaptuoti slovėnų kalbos gramatikos taisyklėms ("euro" - evro).

Daugumoje kalbų kompaktiniai diskai vadinami "CD" (sidi) pagal anglų kalbos abreviatūrą, bet slovėnų kalboje jie vadinami zgoščenka (nors CD taip pat retkarčiais yra naudojamas), "kompiuteris" - računalnik, "smartfonas" (išmanusis telefonas) - dlančnik ir t.t.

Lingvopedija