Turkų

Türk dili

Kalbos nešiotojų skaičius

daugiau nei 70 milijonų

Oficiali kalba

Turkijoje, Kipre

Mažumos kalba

Makedonijoje, Rumunijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Graikijoje, Irake, Kosove

Diasporos kalba

Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, JAV, Nyderlanduose, Švedijoje, Saudo Arabijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Rusijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Azerbaidžane...

Abėcėlė
Lotynų, 29 raidės, 21 priebalsė ir 8 balsės

Gramatiniai linksniai
6

Kalbos kodas
tr, tur

Lingvistinė tipologija
agliutinacinis , balsių harmonija , pro-drop , SOV

Kalbų šeima
tiurkų kalbų oguzų grupė

Dialektų skaičius
dialektų skaičius oficialiai nenustatytas

Ilgiausias žodis

ademimerkeziyetçilik

decentralizacija

Įdomus žodis arba sakinys

muvaffakiyetsizleştiricileştiriveremeyebileceklerimizdenmişsinizcesine

Tarytum jūs iš tų, kurių mes negalime lengvai paversti gamintojais nevykėliais.

Patį ilgiausią galimą žodį (su visomis priesagomis) sudaro 70 raidžių:

Įvadas

Turkijoje yra populiari nuomonė, kad yra vieninga turkų kalba (Türkçe), padalinta į pagrindinius dialektus (lehçe), taip pat kazachų turkų kalba (Kazak Türkçesi), uzbekų turkų (Özbek Türkçesi ir Turkijos turkų kalba (Türkiye Türkçesi). Priėmus tokį teiginį, kuriam prieštarauja dauguma lingvistų, tai turkų (kaip bendroji tiurkų kalba) yra viena populiariausių kalbų pasaulyje su beveik 200 mln. kalbančiųjų.

Rašyba ir tarimas

Lotynų abėcėlė buvo įvesta 1928 m. Ankstesnės rašmenų sistemos, tokios kaip tiurkų runų arba uigūrų, arabų abėcėlė neatitiko šiuolaikinės kalbų abėcėlės, kuriame yra 21 priebalsė ir 8 trumpos balsės. Turkų kalboje nėra ilgųjų balsių ar dvibalsių. Atatiurkų kalbos reformos tikslas buvo sukurti labiau glaudų ryšį tarp rašto ir kalbos: Benim adım Mustafa [benim adɯm Mustafa] ("Mane vadina Mustafa").

Viena būdingiausių turkų kalbos ypatybių - balsių opozicijų harmonija:

Priekinės balsės prieš užpakalines balses: temizleyeceğim (aš imu)
žemi prieš aukštus: ısıtıcı (šildytuvas)
suapvalinti prieš neapvalintus: görüşürüz (pasimatysime)

	Priekis		Nugara
	Nesuapvalintas	Suapvalinta	Nesuapvalintas	Suapvalinta
Aukštas -o	i	ü	ı	u
Žemas -o	e	ö	a	o

Pavyzdžiui, išsireiškimas görüşürüz (pasimatysime) turi kamieną gör- (matyti) ir tris skirtingas priesagas, iš kurių kiekviena turi savo versiją: -ış/iş/uş/üş (sangrąžinė, lietuviško -si atitikmuo), -ır/ir/ur/ür (aoristo priesaga (veiksmažodžio forma)), -ız/iz/uz/üz ( daugiskaitos pirmas asmuo). Balsės priesagose keičiasi kaip ir balsės šaknyje. Taip pat nuosekliai priesagos, prijungtos prie kito pagrindo, naudoja kitas jų versijas:

al- (imti): alışırız (mes priprasime)
sev- (mylėti): sevişiriz (mes mylėsimes)
konuş- (kalbėti): konuşuruz (mes kalbėsime)

Gramatika

Turkų kalba, skirtingai nei dauguma Europos kalbų, yra afiksuotai-agliutinatyvi. Tai reiškia, kad gramatinės priesagos jungiamos prie nekintamo žodžio pagrindo. Kiekviena priesaga turi savo gramatinę reikšmę. Prie žodžio gali būti jungiamaisiais daugiau negu viena priesaga, kaip ir pavyzdžiuose, pateiktuose žemiau:

ev
namas
evler
namai
evlenmek
vesti/tekėti
evim
mano namas
evlerim
mano namai
evlendik
susituokėme/vedėme
evimde
mano namuose
evlerimde
mano namuose
evlendirecekler
Jie ves/susituoks

Turkų kalboje nėra gramatinės giminės sąvokos, todėl žodis arkadaş (draugas/draugė) gali būti naudojamas apibrėžti tiek vyrui, tiek moteriai. Nėra žymimojo artikelio, bet skaičius bir (vienas) gali būti kaip nežymimasis artikelis. Daugiskaita žymi priesaga -lar/ler (priklausomai nuo garsinės harmonijos), taip pat evler (namai) ir atlar (arkliai). Turkų kalboje yra šeši linksniai: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, vietininkas ir ablatyvas. Balsė priesagoje priklauso nuo garsinės harmonijos:

	namas	arklys	daktaras	aktorius
Vardininkas	ev	at	doktor	aktör
Kilmininkas	evin	atın	doktorun	aktörün
Naudininkas	eve	ata	doktora	aktöre
Galininkas	evi	atı	doktoru	aktörü
Vietininkas	evde	atta	doktorda	aktörde
Įnagininkas	evden	attan	doktordan	aktörden

Veiksmažodinės formos sudaromos pagal šabloną kamienas/laikas-asmens priesaga, pavyzdžiui, oyna-dı-m (aš žaidžiau). Neiginys sukuriamas pridedant neigimo priesagą -ma/me po kamieno, pavyzdžiui oyna-ma-dı-m (aš nežaidžiau). Klausimų sudarymui, naudojama dalelė mı/mi/mu/mü, pavyzdžiui, oynadım mı? (aš žaidžiau?). Turkų kalboje yra 5 pagrindiniai laikai: esamasis, būsimasis, aoristas, būtasis apibrėžtas ir būtasis išvestinis laikas. Pastarasis laikas naudojamas situacijose, kai kalbantysis nėra tikras teiginiu, pavyzdžiui, Ali evlenmiş (sako, kad Ali vedė).

yapmak (daryti)

	Vienaskaita			Daugiskaita
	1-as asmuo	2-as asmuo	3-ias asmuo	1-as asmuo	2-as asmuo	3-ias asmuo
Esamasis	yapıyorum	yapıyorsun	yapıyor	yapıyoruz	yapıyorsunuz	yapıyorlar
Būsimasis	yapacağım	yapacaksın	yapacak	yapacağız	yapacaksınız	yapacaklar
Aorista	yaparım	yaparsın	yapar	yaparız	yaparsınız	yaparlar
Būtasis apibrėžtas	yaptım	yaptın	yaptı	yaptık	yaptınız	yaptılar
Netiesioginis būtasis	yapmışım	yapmışsın	yapmış	yapmışız	yapmışsınız	yapmışlar

Žodžių daryba ir leksika

Nekintančios žodžio šaknys sudaro leksikos pagrindą. Pačios seniausios šaknys yra vienaskiemenės pagal tipą VC, CV, CVC arba CCVC, tačiau šaknų kiekis yra ribotas. Nauji žodžiai kuriami pridedant priesagas prie šaknų arba prie jau egzistuojančių žodžių, pavyzdžiui:

sev-
mylėti, patikti
sevmek
mylėti, patikti
sevişmek
mylėtis
sevinmek
džiaugtis
sevinç
džiaugsmas
sevindirici
džiaugsmingai
sevgi
meilė, prieraišumas
sevgili
mylimas, brangiausias
sevimli
malonus
sevecen
mylintis
sevici
lesbietiškas

reduplikacija (kartojimas) turkų kalboje

Reduplikacija - labai populiarus būdas sustiprinti žodžio reikšmę turkų kalboje. Yra keli tipai:

Afikso kartojimas: beyaz (baltas) - bembeyaz (labai baltas), mavi (mėlynas) - masmavi (labai mėlynas)
žodžio kartojimas: parça (gabalas) - parça parça (į gabaliukais), yavaş (lėtai) - yavaş yavaş (labai lėtai)
kartojimas vieno ir to paties žodžio keičiant pirmąjį garsą į m: kahve (kava) - kahve mahve (kava ir panašūs į kavą gėrimai), çanta (rankinė) - çanta manta (rankinė ir panašūs daiktai)
papildymas panašiu žodžiu: kırık (sulaužytas) - kırık dökük (sulaužytas, sugriautas)
pridedant panašų, bet neegzistuojantį žodį: eğri (išlenktas) - eğri büğrü susuktas
kombinuojant du neegzistuojančius žodžius: abur cubur (nesveikas maistas), ıvır zıvır (gadžetai), cicili bicili (per daug išpuoštas)

Reduplikacija taip pat vadinama onomatopėja: çıtır çıtır (kalbama, kada garsiai kramtoma), şapır şapır (kalbama, kada garsiai kas nors žiaumoja arba bučiuojasi). Taip pat šis būdas naudojamas, aprašant tam tikras vizualias objekto charakteristikas: pırıl pırıl (blizgantis). Nepaisant to, jog visi paminėti būdai yra labai populiarūs, šablonai yra fiksuoti (išskyrus C grupę) ir naujų elementų sukūrimo galimybės yra ribotos.

Lingvopedija