Istorija

Oficialios Maltos kalbos yra maltiečių ir anglų kalbos, nors nacionalinė kalba yra maltiečių. Nepaisant to, kad beveik visi maltiečiai kalba angliškai. Gramatinis šios kalbos pagrindas yra punų dialektas ir arabų kalbos, taip pat įsisavinti kitų kalbų (prancūzų, italų, ispanų ir anglų) elementai. Maltiečių kalbos istorija lyg veidrodyje atspindi pačios salos istorija. Greičiausiai kalba užgimė kaip vienas iš punų dialektų, betvėliau kalba pakliuvo į stiprią arabų įtaką. Kalba išsaugojo savo semitišką stuktūrą, o nauji žodžiai, būtini naujų socialinių ir verslo procesų aprašymui, buvo importuojami iš europietiškų kalbų. Tik 20-o amžiaus pradžioje kalbą įgijo rašmenis: vietoj arabiškų rašmenų buvo pasirinkta lotynų abėcėlė. Šiandien maltiečių kalba yra pilnavertė kalba su savo literatūra.

Dialektai

Dialektų suvokimas Maltoje ( ir greta esančioje Gozo saloje) gana sudėtingas. Tačiau, keliaujant iš miesto į miestą, galima be didelio vargo pastebėti žodžių neatitikimus, pavyzdžiui, išgirsti immorru (einam), o kitame mieste immurru - "O" keičiasi į "U". Taip yra "Q" keitimas į "K": Qormi (miesto pavadinimas) vienoje vietovėje tariamas su "Q" raide, o kitoje - "K".

Gramatika

Yra artikelis I-, kuris gali keistis į il-. Pavyzdžiui: l-isbaħ (pats gražiausias), il-bir (geriausias). I gali asimiliuotis prieš kai kuriuos priebalsius , todėl vietoj il-dar, maltiečiai sako id-dar; il-nar (ugnis) virsta: in-nar.

Vienas iš skiriamųjų maltų kalbos bruožų, yra paveldėta iš arabų kalbos veiksmažodžių triraidystė, pavyzdžiui kiser (jis sulaužė). Trys šio veiksmažodžio priebalsės: k,s,r, ir kaip veiksmažodis besikeistų, šios priebalsės išlaiko tą pačią seką, pavyzdžiui ksirna (mes sulaužėme). Yra įvairios veiksmažodžių rūšys: stiprūs, silpni, defektyvūs, tušti, dvigubinantys.

Kita maltų kalbos veiksmažodžių sistemos ypatybė: prie romanų kalbų kilmės veiksmažodžių jungiamosios arabiškos priesagos ir priešdėliai, pavyzdžiui: iddeċidejna ("mes nusprendėme") <-(i)ddeċieda ("spręsti"), tai - romanų kilmės veiksmažodis + -ejna, žymintis tobuląjį daugiskaitos pirmojo asmens veiksmažodį.

Yra daug būdų sudaryti daugiskaitos daiktavardžius: ġlekk (suknelė) - ġlekkijiet (suknelės), bet kelb (šuo) - klieb (šunys). Romanų kilmės daiktavardžių daugiskaita sudaroma pridėjus -i arba -jiet. Pavyzdžiui, lingwa (kalba) - lingwi (kalbos), nuo sicilietiško lingua, lingui; pjanu (fortepijonas) - pjanijiet. Anglų kilmės daiktavardžių daugiskaita sudaroma pridėjus -s, arba -jiet galūnę, pavyzdžiui, friġġ, friġis nuo žodžio frigde (šaldytuvas). Kai kurie žodžiai daugiskaitą žymėti gali bet kuria priesaga. Kai kurie angliški skoliniai sujungia abi priesagas, kaip brikksa iš anglų kalbos žodžio brick (plyta), ir įgyja arba bendro skaičiaus brikks arba daugiskaitos formą brikksiet.