Estų
Eesti keel
Eesti keel
Apie 1,29 milijono
Estijoje, EU
Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Kanadoje, JAV, Rusijoje, Australijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Anglijoje, Danijoje
Estų kalba susiformavo XII-XIII amžiuje, susimaišius dviem arba trims dialektams, kurie atsiskyrė nuo kitų pabaltijo suomių dialektų mūsų eros pradžioje. Germanų, slavų ir baltų kalbos taip pat padarė įtaką estų kalbos formavimuisi.
Dvi atskiros dialektų grupės:
Estų kalbos žodžiuose paprastai kirčiuojamas pirmas skiemuo (yra išimtys: aitäh "ačiū", sõbranna "mergaitė", kai kurie jaustukai: ahah, ohoh - kirčiuojami antrajame skiemenyje). Skoliniuose kirtis krenta ant pirmojo skiemens: miljonär, apelsin, pensionär, šių laikų skoliniuose kirtis išlieka toks pats kaip ir kalbos originale: büroo, psühholoogia, kompuuter.
Balsės tariamos švariai ir aiškiai, redukcijos nėra. Priebalsiai ir balsės turi tris ilgumo lygius: koli (trumpas "o" - "judėk"), kooli (vidutinio ilgio "o" - "mokykla", kilmininko linksnyje), kooli (ilgas "o" - "į mokyklą").
Priebalsės skirstomos į grupes pagal kietumą, pagal skardumą neskirstomos. Priebalsės g, b, d, d’ yra ne skardžios, o minkštos tariamos su aiškia sanglauda artikuliuojant, todėl skamba kaip k, p, t, t’. Estiški garsai k, p, t, t’ tariami su labiau ilgu užtvaru. Priebalsės nėra duslinamos žodžio pabaigoje. Silpni sprogstamieji žodžio pradžioje netariami; pavyzdžiui, žodžiuose baas ("bazė") ir paas ("kalkakmenis") tariami vienodai. Garsas f naudojamas tik skoliniuose: film, faktor.
Tarimas dažniausiai sutampa su užrašymu.
Estų kalba yra agliutinatyvi kalba su fleksijos elementais. Gramatinės formos formuojamos šiuo būdu: gramatinės žymos ir galūnės pridedamos prie žodžio pagrindo (pavyzdžiui, daugiskaitos adessive linksnis lauda+de+l (žodžio pagrindas+daugiskaitos žyma+linksnio galūnė) "ant stalų"; taip pat yra fonetiniai žodžio pakitimai (lugema "skaityti" - loen "aš skaičiau"). Žodžius gali sudaryti daugybė morfemų.
Estų kalboje nėra gramatinės giminės ar artikelių, bet yra moteriškos giminės žyma žodžiuose, kurie reiškia moteriškos lyties asmenis, pavyzdžiui: tanárnő ("mokytoja"), titkárnő ("sekretorė").
Estų kalboje yra 14 linksnių. Linksnių sistema remiasi seka silpnų ir stiprių laiptelių, todėl žodis gali keistis:tuba ("kambarys", vardininko linksnis) - toa ("kambario", kilmininko linksnis).
Asmenvardžiai turi dvi formas: trumpą (be kirčio) ir pilną (su kirčiu).
Veiksmažodžiai estų kalboje neturi rūšių. Laikų turi tik 2 - esamasis ir būtasis ( trijų rūšių - paprastas, perfekt ir pliuskvamperfekt). Būsimasis laikas išreiškiamas esamojo laiko formomis arba analitine forma pridėjus veiksmažodį hakkama "pradėti" (arba saama "galėti").
Estų kalboje yra 4 nuosakos:
Iš veiksmažodžio galima sudaryti 4 dalyvius - veikiamąjį ir neveikiamąjį esamajame ir būtajame laike - ir vieną pusdalyvį: looma ("kurti"): loov ("kuriantis", veikiamasis dalyvis esamojo laiko), loodav ("kuriamas", neveikiamasis dalyvis esamojo laiko"), loonud ("kuręs", veikiamasis dalyvis būtojo laiko), loodud ("kurtas", neveikiamasis dalyvis būtajame laike).
Estų kalboje yra daug žodžių, sudarytų iš dviejų, trijų, keturių ir daugiau dalių: