Istorija

Suomių kalba priklauso finougrų kalboms. Kartu su samoedų kalbomis finougrų kalbos formuoja Uralo kalbų šeimą. Paveikslas 1. Grafikas demonstruoja Uralo kalbų šeimos istorinį vystymasį.

Uralo kalbų šeimų istorinis vystymasis (šaltinis: http://www.regulytarsasag.hu/madartavlatbolcitata iš: Finnougor Kalauz. edited by Martha Csepregi. Medicina Publishing Co, 2001.)

Jei paklaustumėt žmonių apie kalbas, giminingas suomių kalbai, tai daugelis atsakytų, kad tai yra "skandinavų kalbos". Bet iš tikrųjų, suomių kalba genetiškai nėra susijusi su švedų arba norvegų kalba. Vienintelė "didelė" Europos kalba, kuri turi bendrų bruožų su suomių kalba - vengrų kalba. Kad įsivaizduotumėt šių kalbų artumą, galima sakyti, kad suomių kalba tiek artima vengrų, kiek anglų, tarkime, albanų arba rusų kalbai. Artimiausios suomių kalbai yra pabaltijo suomių pogrupio kalbos: karelų, estų, ingrių, vepsų lyvių ir kitos kalbos. Kalbantys suomiškai gali suprasti karelų, tam tikru lygiu estų kalbą. Suomių kalba - viena stipriausių finougrų kalbų: ji turi oficialų kalbos statusą Suomijoje ir Europos sąjungoje, ja kalba apie 5 mln. žmonių. Daugiausia giminingomis suomių kalbai kalbomis šneka Rusijos Federacijoje. Dauguma iš jų yra ant išnykimo ribos. Lentelė Nr.1 demonstruoja 15 tarpusavyje susijusių suomių kalbos žodžių ir kitų fino-ugrų kalbų.

Dialektai

Trys pagrindinės dialektų grupės: šiaurės, rytų, ir vakarų.

Suomių kalbos dialektai

1. Lounaismurteet
2. Hämäläismurteet
3. Etelä-Pohjanmaan murre
4. Keski- ja pohjoispohjalaiset murteet
5. Peräpohjalaiset murteet
6. Savolaismurteet
7. Kaakkoismurtee

Šaltiniai: Wikimedia Commons

Palyginus su kitomis Europos kalbomis, suomių kalbos dialektų išsišakojimas pakankamai didelis. Pagrindinė riba tarp rytų ir vakarų tarmių. Dialektų skirtumai iš esmės yra fonetikoje ir fonologijoje, bet yra ir įdomių leksinių ypatybių. Pavyzdžiui, žodis, reiškiantis beržinę vantą saunai, bus toks vihta vakarinėje Suomijos dalyje, o rytinėje ir šiaurinėje šalies dalyje tai skambės šitaip vasta.

Paskirstymas vasta ir vihta.

Gramatika

Suomių kalba - agliutinatyvi kalba, kurioje morfemos (patys mažiausi vienetai, turintys reikšmę) turi gramatinę reikšmę. Žodžių formavimas agliutinatyvioje kalboje, tokioje kaip suomių, galima palyginti su vėrinio vėrimu. Suomišką žodį vaimollenikin galima išversti keliais žodžiais "taip pat ir mano žmonai":

Bendros informacijos apie kalbą skyrelyje yra pateiktas pats ilgiausias suomiškas žodis, kuris nėra sudėtinis - epäjärjestel­mällistyttämättö­myydelläänsäkäänköhän. Jis yra sudarytas iš morfemų, surinktų pagal agliutinacijos taisykles. Rimtai kalbant, šis žodis neturi prasmės, nors reiškia "ne dėl jos neorganizuotumo, kaip kad tu manai".

Kitas įdomus suomių kalbos bruožas yra linksnių skaičius. Priklausomai nuo mokslinės teorijos, suomių kalboje jų galima suskaičiuoti nuo 14 iki 17. Šeši iš jų yra vietininko linksnio variantai: jie nurodo judėjimą link vietos, buvimą vietoje, ir judėjimą iš vietos. Jeigu kažkas nori pasakyti, kad yra name (talo), forma bus talossa, kur dalelė -šia reiškia 'į'. -sta prijungiami prie žodžio šaknies nurodant judėjimo kryptį 'iš', o -on taloon nurodo judėjimą 'vidun arba į'. Suomių kalboje yra svarbus skirtumas tarp vietininko reikšmių "viduje" arba "išorėje". Jeigu kažkas yra atviroje erdvėje (pavyzdžiui, stalas arba stogas), tai suomiai naudoja kitas linksnio galūnes, nei paminėtos anksčiau. Katto reiškia "stogas" suomiškai. Katolle naudojama, kai reikia aprašyti judėjimą link stogo paviršiaus ir katolta - nusileidimą nuo stogo:

Suomių kalbos vietininko linksnio variantai