Įvadas

Sintaksė tiria kalbos linijines konstrukcijas, bandydama paaiškinti kaip žodžiai (mažiausi sintaksės vienetai) sąveikauja kurdami sakinį (didžiausią sintaksės vienetą).

Atskiri žodžiai, taip pat ir labiau sudėtingos sakinio struktūrinės dalys, gali būti aprašytos formos terminais, paaiškinant kas jos yra ir kas jas sudaro, ir funkcijos terminais, parodant jų vaidmenį sakinyje. Pavyzdžiui, sakinys: Europos kosminė agentūra paleido kosminį zondą į Marsą 2003 metais turi penkias sudadamąsias, nurodančias kas tai padarė, ką (paleido), o tai pat kur ir kada. Pagrindinė sudedamoji yra veiksmažodis paleido, jis tiesiogiai valdo aktantus kas ir ką (vadinasi subjektas ir objektas sintaksės teorijoje}, laisvomis aplinkybėmis, nurodančiomis laiką ir vietą (vadinasi sakinio aplinkybėmis. Tokios funkcinės sudedamosios dalys gali būti vertinamos kaip segmentai, kuriuos galima užpildyti įvairiomis sintaksės formomis. Tokiu atveju, subjektas Europos kosminė agentūra - ne tik nuostabi alternatyva amerikiečių NASA, bet ir žodžių grupė, vadinama vardinę grupe (VG), nes gali būti pakeista paprastu daiktavardžiu EKA, arba nominaliu asmenvardžiu ji. Nežiūrint to , kad visos kalbos pajėgios išreikšti idėją kas-padarė-ką-kada-kur, jos tai daro pačiais įvairiausiais būdais Tipologijos žodžių tvarkos požiūriu.

Sintaksės struktūrų išraiška

Dauguma šiuolaikinių sintaksės teorijų naudoja medžio struktūrą sintaksės santykių aprašymui arba tarp sudėtinių (generatyvinė gramatika), arba tarp žodžių/tokenų (priklausomybių gramatika).

Generatyvinė gramatika daro prielaidą, kad sakinys atsiranda iš pasikartojančių sudedamųjų grupių (frazių), naudojantis sudarymo taisyklėmis.

((He) (said) (ESA (would launch) (a (space probe) ((called) (Mars Express))) (in 2003))
Jis sakė 2003 EKA gali paleisti kosminį zondą pavadintą "Mars Express"

Atitinkamas priklausomybių medis atrodo šitaip:

Sintaksiniai paviršiniai žymenys

Viršutiniame lygyje, sintaksės funkcija gali žymėtis morfofologinėmis charakteristikomis morfologija, afiksais, žodžių seka arba tarnybiniais žodžiais (prepozicijos/postpozicijos) Europos kalbose ir post-dalelės japonų kalboje).

Sintaksės funkcija Subjektas Predikatai Netiesioginis/naudininko objektas Tiesioginis objektas Netiesioginis/prielinksninis objektas Predikatai
Linksnis vardininkas kilmininkas galininkas
vokiečių Das Kind hat dem Hund Wasser gegeben
esperanto La infano donis akvon al la hundo
Anglų The child gave water to the dog
japonų kodomo ga mizu o inu ni yarimashita

Sintetinės kalbos Morfologija{/link) ne tik žymi santykius tarp sudedamųjų, bet dažnai taip pat užtikrina matomą ryšį tarp žodžių sudedamųjų viduje. Geriausiu pavyzdžiu gali būti suderinta vardinė grupė, kur visi jos žodžiai suderinti vienu linksniu, gimine ir skaičiumi (žr. pavyzdžius daiktavardžių skyriuose Lingvopedijoje slovakų, vokiečių ir kitose kalbose). Vardinė grupė portugalų kalboje as novas casas (nauji namai), pavyzdžiui, visi trys žodžiai yra suderinti ir skaičiumi (daugiskaita), ir gimine (moterų). Tačiau, būtent todėl, kad žodžių derinimas yra esminė sąvoka, dviprasmiškumas arba nebuvimas panašių markerių kai kuriems žodžiams toleruoja aš tol, kol nors vienas žodis perduoda reikiamą informaciją. Taip linksnių markeris vokiškoje vardinėje grupėje labiau matomi artikeliuose, nei daiktavardžiuose der Hund, des Hundes, dem Hund, den Hund, o anglų kalboje naudojamas daugiskaitos markeris tik daiktavardžiams, bet ne būdvardžiams ar prielinksniams.

Giluminės struktūros

Gilesniame semantikos lygyje sintaksės struktūros atspindi semantika pasisakymo prasmę. Veikiamasis ar neveikiamasis pavyzdys - tai yra du būdai išreikšti vieną teiginį. Taip, priežasties-pasekmės ryšys (semantiniais vaidmenys, žr. semantikos skyrių) tarp žemės drebėjimų ir cunamių visada bus nekintamas, net jei cunamis taps subjektu sakinyje:

1. argumentų vieta Veiksmažodžio branduolys (predikatas) 2.argumentų vieta
Veikiamoji rūšis Earthquakes may cause tsunamis
Sintaksės funkcija Subjektas Predikatas (veikiamasis) Objektas
Semantikos vaidmuo PRIEŽASTIS EFEKTAS
Neveikiamasis Tsunamis may be caused by earthquakes
Sintaksės funkcija Subjektas Predikatas (neveikiamasis) Aplinkybės (neveikiamasis aktantas)
Semantikos vaidmuo EFEKTAS PRIEŽASTIS

Išlieka neaišku, ar atspindi kalbos struktūra, bet kuriame jos lygyje, tiesiogiai kognityvius procesus, bet žinoma, kad žmonės turi specialų sintaksės centrą, Broka centras yra galinėje smegenų dalyje, kairiajame pusrutulyje trečiajame kaktos vingyje (dešiniarankiams). Ši smegenų dalis skiriasi nuo Vernike srities, kuri yra atsakinga už garso ir reikšmės ryšį, ir yra dažniausiai kairiojo pusrutulio, galiniame skyriuje viršutinio smilkinio vingio. Pacientai, turintys pirmojo centro pažeidimą, kalba telegrafo stiliumi, tiesiog keisdami daiktavardžius be tarnybinių žodžių ar sintaksės ryšių, bet rezultatas turi prasmę (Broka afazija). O pacientai su Vernike zonos pažeidimais, kuria sintaksiškai teisingus, bet beprasmius sakinius.

Kad ir kaip ten bebūtų, bet visai įmanoma, kad būtent sintaksiškai teisinga nesąmonė yra skiriamasis nuo primatų žmogaus kalbos bruožas. Štai nykštukiniai šimpanze (bonobo) gali išmokti gestų kalbą, suvokti sudėtingus klausimus ir netgi kūrybiškai kombinuoti žodžių seką prašome atidaryti subėk=prašom, atidaryk [tai] greitai. Bet pas juos ypač rudimentinė sintaksės seka (kaip ir ligonių, sergančių Vernike zonos pažeidimu), ir jie negali transformuoti teiginių į klausimus.