Fonetika, fonetinės priemonės
"Garsai, kuriuos mes tariame"
Fonetika ir fonologija
Fonetika yra lingvistikos dalis, tirianti žmogiškos kalbos garsus. Terminas taip pat naudojamas gestų kalboje, kur ji tiria gestinę ir vizualinę ženklų sudedamąją dalį.
Fonetika tiria fiziologinį garso sukūrimą, perdavimą ir suvokimą. Fonologija tiria garsinės eilės struktūrą kalboje. Čia fonemos atlieka ypač svarbų vaidmenį. Fonemos - minimalūs atskiriami vienetai, kurie yra sudedamosios dalys žodžiuose (šnekamojoje arba gestų kalboje).
Transkripcija
Fonetinė transkripcija yra būdas išreikšti garsus, esančius žmonių kalbose, nepriklausomai nuo jų rašytinės formos. Labiausiai žinomos garsų sistemos yra Tarptautinė fonetinė abėcėlė (TFA), kuri remiasi lotynų abėcėle su galimybe aprašyti kalbos charakteristikas, tokias kaip priebalsės, balsės ir segmentinės ypatybės. Tarptautinė fonetinė abėcėlė (TFA) buvo sukurta Tarptautinės fonetinės asociacijos žmogiškosios kalbos garsų išraiškos standartizacijai. TFA naudoja leksikografai, daininkai, aktoriai, vertėjai ir dirbtinių kalbų kūrėjai.
Oficiali TFA schema 2005 metams ( licenzija CCVC-BY-SA)
Fonemos ir fono santykis
Fonas (fona) yra kalbos (šnekos) srauto bazinis vienetas; fonema - atskiros kalbos šnekos bazinis vienetas. Fonema yra duotos kalbos abstraktus vienetas ir ją sudaro eilė skirtingų fonų. Tai atsispindi įvairiuose transkripcijos lygiuose. Fonetinės transkripcijos tikslas (paprastai kvadratiniuose skliaustuose) yra garsų (fonų) transkripcija tikslios artikuliacijos užfiksavimui, tuo tarpu foneminė transkripcija (įprastai atskiriami "/") užfiksuoja žodį duotosios kalbos garsinėmis kategorijomis. Riba tarp fonetinės ir foneminės transkripcijos ne visada yra aiški - specializuota fonetinė transkripcija užfiksuoja platesnę garsinę gamą, tuo tarpu universali fonetinė transkripcija apčiuopia tik pačias ryškiausias charakteristikas ir užfiksuoja jas foneminėje transkripcijoje.
Pavyzdžiui, įprastas tarimas angliško žodžio