Rusų
Русский язык
Русский язык
> 150 000 000
Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikistane
Ukrainoje, JAV, Rumunijoje
Uzbekistane, Kazachstane, Kanadoje, JAV, Izraelyje, Latvijoje, Moldovijoje, Turkmenistane, Vokietijoje, Brazilijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Australijoje, Kuboje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Armenijoje, Norvegijoje.
Pagal Europos Komisijos duomenis, rusų kalba šneka 6% ES gyventojų (apie 30 mln. žmonių). Europoje tai septintoji labiausiai paplitusi kalba, pasaulyje yra aštuntoje vietoje pagal šnekančiųjų skaičių.
Veiksmažodžiai rusų kalboje yra dviejų rūšių: pirmasis rodo proceso vyksmą, antrasis - užbaigtą veiksmą. Rusų kalbos gramatikoje yra svarbi pasiekto rezultato idėja (būtajame laike) ar jis bus pasiektas. Bet šnekos momentu tai yra besitęsiantis procesas. Nebaigtiniai veiksmažodžiai turi tris laikus (būtasis, esamasis, būsimasis), tuo tarpu baigtiniai veiksmažodžiai turi tik būtąjį ir būsimąjį laiką.
Būtasis | Esamasis | Būsimasis |
---|---|---|
Что делал?
Ką daryti?
Я писал письмо
Aš rašiau laišką. (Mes nežinome jis baigė rašyti laišką ar ne.)
|
Что делаю?
Ką aš darau?
Пишу
Aš rašau.
|
Что буду делать?
Ką man daryti?
Буду писать
Aš rašysiu. (Mes nežinome, jis užbaigs jį ar ne).
|
Что сделал?
Ką tu padarei?
Написал
Parašiau.
|
- |
Что сделаю?
Padarysiu (užbaigsiu)?
Напишу
Aš parašysiu (iki galo).
|
Rusų kalboje yra 6 linksniai. Jie pasireiškia žodžių galūnėse, ir rodo kokį vaidmenį sakinyje atlieka daiktavardis (arba kita kalbos dalis). Žodžių formos pasiskirsto pagal linksnius priklausomai nuo reikšmės (ir atitinkamo klausimo). Pagal galūnės tipą daiktavardžiai ir vardinės kalbos dalys yra skirstomos į linksniuotes.
Rusų kalba stilistiškai yra labai turtinga. Kalbantys rusų kalba naudoja pačius įvairiausius kalbos variantus. Pavyzdžiui, dalykiniame laiške arba oficialiame dokumente naudojami žodžiai ir konstrukcijos, kurios greičiausiai niekada nebuvo ir nebus naudojamos kasdienėje kalboje (netgi labai rimtoje). Tam, kad neapsirikti ir išsirinkti tinkamą žodį, reikia būti pakankamai aukštos kalbinės kultūros. Ir tai, kaip mes valdome įvairiausius kalbos stilius, rodo mūsų išsilavinimą, gyvenimo būdą, ir tai, kaip įsivaizduojame, kaip turime atrodyti kitiems ir kaip jie turi mus sutikti.
Rusų kalboje yra trys vardo komponentai: pats vardas, pavardė ir tėvo vardas.
Vardas | Tėvo vardas | Pavardė |
---|---|---|
Иван Ivan |
Владимирович Vladimirovich |
Петров Petrov |
Анна Anna |
Ильинична Il'inichna |
Сидорова Sidorova |
Tėvavardis sudaromas nuo tėvo vardo:
tėvo vardas | vyro tėvavardis | moters tėvavardis |
---|---|---|
Иван Ivan |
Иванович Ivanovich |
Ивановна Ivanovna |
Владимир Vladimir |
Владимирович Vladimirovich |
Владимировна Vladimirovna |
Илья Il'ya |
Ильич Il'ich |
Ильинична Il'inichna |
Vardu ir tėvavardžiu (Иван Владимирович, Анна Ильиничена) kreipiamasi į vyresnio amžiaus žmonės ( taip pat į asmenis, užimančios aukštesnę padėtį visuomenėje) ir formalioje aplinkoje.
Retai kreipiamasi pavarde, nebent labai oficialiuose situacijose. Dažnai pavarde kreipiasi mokytojai į mokinius mokykloje: "Сидоров, иди к доске!" [Sidorov, idi k doske] (Sidorovai, prie lentos!). Dažniau taip kreipiamasi į tuos, kurie pažeidžia drausmę: Сергеев, опять ты не сделал домашнее задание! [Sergejev, opiat' ne sdelal domashnee zadanie!] (Sergejevai, ir vėl namų darbų nepadarei!).
Beveik visi vardai rusų kalboje turi mažybines formas:
Vaikus paprastai vadina, naudodami mažybinę vardo formą Сереженька (mažybinė forma nuo Сергей), Ирочка (mažybinė nuo Ирина. Įdomu, kad pilnu vardu į vaikus kreipiamasi, kai šie ką nors blogo iškrečia.
Už Rusijos ribų tėvavardis nėra populiarus, patys rusai, gyvenantys užsienyje, dažnai pageidauja, kad į juos kreiptųsi, naudodami mažybinę vardo formą, pavyzdžiui, Дима vietoj Дмитрий, Надя vietoj Надежда.
Senovės Rusijoje buvo naudojamos dvi kalbos - bažnytinė slavų ir senovės rusų. Abi kalbos naudojosi ta pačia abėcėle - kirilica. Įdomu, kad senovėje raidėmis žymėjo ne tik raides, bet ir skaičius (žr. lentelę). Rašybos taisyklės nebuvo unifikuotos, visur rašė savaip. IX a. vieną garsą galėjo žymėti kelios raidės, pavyzdžiui: [u] -" у", "Оу", "Ѫ" (didysis jus). Maža to, raidžių buvo daug - virš raidžių žymėjo įvairius diakritinius ženklus, žodžius ne visuomet rašė pilnai. Nežiūrint kai kurių pakeitimų, išmokti rusiškai rašyti buvo sunku iki 1918 m. ortografijos reformos.
Raidė | Skaitinė vertė | Pavadinimas | |
---|---|---|---|
А а | 1 | азъ (azŭ) | |
Б б | боукы (buky) | ||
В в | 2 | вѣдѣ (vědě) | |
Г г | 3 | глаголи (glagoli) | |
Д д | 4 | добро (dobro) | |
Є є | 5 | єсть (estĭ) | |
Ж ж | живѣтє (živěte) | ||
Ѕ ѕ / Ꙃ ꙃ | 6 | ѕѣло (dzělo) | |
З з / Ꙁ ꙁ | 7 | земля (zemlja) | |
И и | 8 | ижє (iže) | |
І і / Ї ї | 10 | и/ижеи (i/ižei) | |
К к | 20 | како (kako) | |
Л л | 30 | людиѥ (ljudije) | |
М м | 40 | мыслитє (myslite) | |
Н н | 50 | нашь (našĭ) | |
О о | 70 | онъ (onŭ) | |
П п | 80 | покои (pokoi) | |
Р р | 100 | рьци (rĭci) | |
С с | 200 | слово (slovo) | |
Т т | 300 | тврьдо (tvrdo) | |
Оу оу / Ꙋ ꙋ | (400) | оукъ (ukŭ) | |
Ф ф | 500 | фрьтъ (frtŭ) | |
Х х | 600 | хѣръ (xěrŭ) | |
Ѡ ѡ | 800 | отъ (otŭ) | |
Ц ц | 900 | ци (ci) | |
Ч ч | 90 | чрьвь (črvĭ) | |
Ш ш | ша (ša) | ||
Щ щ | шта (šta) | ||
Ъ ъ | ѥръ (jerŭ) | ||
Ꙑ ꙑ | ѥры (jery) | ||
Ь ь | ѥрь (jerĭ) | ||
Ѣ ѣ | ять (jatĭ) | ||
Ꙗ ꙗ | я (ja) | ||
Ѥ ѥ | ѥ (je:) | ||
Ю ю | ю (ju) | ||
Ѧ ѧ | (900) | ѧсъ (ęsŭ) | |
Ѩ ѩ | ѩсъ (jęsŭ) | ||
Ѫ ѫ | ѫсъ (ǫsŭ) | ||
Ѭ ѭ | ѭсъ (jǫsŭ) | ||
Ѯ ѯ | 60 | кси (ksi) | |
Ѱ ѱ | 700 | пси (psi) | |
Ѳ ѳ | 9 | фита (fita) | |
Ѵ ѵ | 400 | ижица (ižica) |
Šiuolaikinėje rusų abėcėlėje yra 33 raidės (kai kurios atrodo,kaip graikų abėcėlės raidės, kai kurios gali būti pažįstamos kaip matematiniai ženklai):
Rusų abėcėlę sudaro 10 balsių, 21 priebalsė ir du ženklai. Rusų ortografija yra arčiau tarimo, nei anglų. Bendrai paėmus rusų kalbos žodžius galima suprasti, juos skaitant paraidžiui.
Balsės neturi ilgumo kategorijos. Viso šešios balsės /i/, /ɛ/, /a/, /o/, /u/, /ɨ/.
Kirčiavimas rusų kalboje - nefiksuotas водá [vodá] - вóды [vódy]. Nekirčiuotos balsės [o] ir [e] virsta atitinkamai į [a] ir [i], pavyzdžiui, мóре [móre] (jūra) - м[a]ря [m[a]ryá] (jūros), лес [les] (miškas) - л[и]сá [lisá]. Toks reiškinys vadinamas redukcija. Rusų kalbos rašyboje kirtis nežymimas, išskyrus žodynus ir mokymosi priemones.
Rusų kalbos priebalsės gali būti minkštos (palatalizuotos) ir kietos (nepalatalizuotos), taip pat skardžios (balso stygos tariant vibruoja) ir duslios (balso stygos nevibruoja). Priebalsių minkštumas arba kietumas rašyboje žymimas kietumo ženklu (ъ) ir minkštumo ženklu (ь). Priebalsės minkštumas/kietumas gali turėti ir leksinę reikšmę. Pavyzdžiui, мел [mel] (kreida) - мель [mel'] (sekluma) garsas "m" suminkštėja prieš balsę "e", "l" suminkštėja мель prieš minkštumo ženklą (ь). Priebalsės sudaro poras (skardus/duslus) ir (kietas/minkštas).
Skardūs | Duslūs | |
---|---|---|
Suporuoti | Б В Г Д Ж З |
П Ф К Т Ш С |
Nesuporuoti | Л, М, Н, Р, Й | Х, Ц, Ч, Щ |
Kieti | Minkšti |
---|---|
Raidės "а", "о", "у", "ы", "ъ", nebuvimas minkštumo ženklo prie žodžio pabaigos rodo, kad ankstesnis priebalsis yra kietas | Raidės "и", "е", "ё", "ю", "я", "ь" rodo, kad ankstesnis priebalsis yra minkštas (palatalizacija) |
Б - бык | Бʼ - бег |
В - волк | Вʼ - век |
Г - год | Гʼ - геолог |
Д - дом | Дʼ - дед |
З - зола | Зʼ - земля |
К - кукла | Кʼ - киоск |
Л - луна | Лʼ - люди |
М - мама | Мʼ - миска |
Н - нож | Нʼ - небо |
П - папа | Пʼ - пять |
Р - рот | Рʼ - река |
С - сон | Сʼ - сено |
Т - ток | Тʼ - тетя |
Ф - фантик | Фʼ - фея |
Х - хобот | Хʼ - хитрец |
Visada kieti | Visada minkšti |
Ш, Ж, Ц | Ч, Щ, Й |