Etimologija tiria žodžių istoriją, jų kilmę, reikšmes ir formų kaitą, laikui bėgant. Kalbose, turinčiose seną raštiją, etimologai naudoja tekstus, kad suprastų, kaip jie buvo naudojami skirtinguose perioduose ir kaip pateko į duotąją kalbą. Etimologai taip pat naudoja kontrastinę lingvistiką informacijos rekonstrukcijai kalbose, kai neturi tiesioginės informacijos.

Kaip atsiranda nauji žodžiai?

Nauji žodžiai kalboje atsiranda trim būdais: skolinimosi, žodžių darymo ir garsinio simbolizmo.

Skoliniai

Skolinimasis reiškia žodžių atėjimą iš kitos kalbos. Svetimos kalbos elementas perkeliamas iš vienos kalbos į kitą. Šis reiškinys ir vadinamas skolinimusi. Šis reiškinys yra plačiai paplitęs: beveik pusė visų angliškų žodžių yra skoliniai iš prancūzų ir lotynų kalbų; skoliniai iš kinų kalbos yra svarbi sudedamoji japonų, korėjiečių ir vietnamiečių kalbų dalis.

Skoliniai paprastai prisitaiko prie fonetinės, ir orfografinės besiskolinančios kalbos sistemos. Anglų kilmės žodžiai japonų kalboje dažnai yra lengvai atpažįstami. Pavyzdžiui, バレーボール (borēboru) yra kilęs iš anglų kalbos ir reiškia tinklinį (volleyball), bet v ir l buvo pakeistos į b ir r dėl to kad pirmųjų nėra japonų kalboje, o balsė gale žodžio buvo pridėta todėl, nes japonų kalbos žodžiai negali užsibaigti priebalse, išskyrus priebalsę "n". Šie pakeitimai nebuvo sąmoningi: borēboru - tai gaunasi savaime japonams tariant žodį volleyball pagal gimtosios kalbos žodžių tarimo taisykles.

Skolinių reikšmė gali keistis rusiškas žodis {портфель} ("portfel" - rankinė) yra pasiskolintas iš prancūzų portefeuille: originalo kalba tai reiškia "piniginę". Pseudoanglicizmai yra paplitę daugelyje kalbų: Handy reiškia "mobilusis telefonas" vokiečių kalboje, kas visiškai nesusiję su žodžio "handy" reikšme anglų kalboje (pasiekiamas, patogus).

Žodžiai gali būti skolinami ir pakartotinai: tai yra žodis gali keliauti pirmyn ir atgal tarp kalbų. Pavyzdžiui, prancūzų žodis cinéma buvo pasiskolintas iš graikų {κινημα} (kinima), reiškia "judesys", vėliau graikai pasiskolino šį žodį pakartotinai iš prancūzų kalbos ir dabar jis rašosi {σινεμά} (sinema).

Žodžių daryba

Yra daug naujų žodžių darybos būdų.Vienas iš jų - išvestinis. Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu, prie kurio pridedamos priesagos, priedėliai. Kitas būdas yra sudurtinių žodžių daryba, jų daryba paprastai remiasi dviejų žodžių aba morfemų jungimu.

Kiti būdai - akronimų/garsinių abreviatūrų kūrimas ("radaras", skolinys iš anglų kalbos, kur šis žodis yra akronimas - radio detecting and ranging - objektų aptikimas ir atstumo iki jų nustatymas radijo bangomis), atskyrimas dalies žodžio ("pop" - iš "populiariosios muzikos") ir žodžiai hibridai ("automokykla"= "auto"+ "mokykla").

Daugiau apie žodžių darybą galite paskaityti skyriuje morfologija .

Garsų simbolizmas

Žodžiai "pokšt" ir "bulkt" yra garsų pamėgdžiojimas. Šis reiškinys vadinamas onomatopėja (garsinis pamėgdžiojimas, ideofonas).

Kokia yra žodžių evoliucija?

Viskas kalboje keičiasi ir vystosi: tarimas, gramatika, žodžiai. Nauji žodžiai atsiranda, seni išnyksta, esantys kinta.

Sužinoti žodžių istoriją lengva, jeigu egzistuoja rašytiniai šaltiniai, kai jų nėra, komparatyvinis metodas leidžia lingvistams rekonstruoti senąsias kalbas, lyginant jas su savo palikuonėmis. Viena iš pagrindinių kalbos evoliucijos ypatybių yra reguliari garso kaita: pokyčiai žodžių tarime vekia ne tik pačius žodžius, bet ir pačią kalbą. Pavyzdžiu gali būti garsas G, egzistavęs proslavų kalboje. Jis išliko daugelyje kalbų, bet kai kuriose čekų ir slovakų, jis pamažu pavirto į H, o rusų ir slovėnų ji tariasi su "G" - "gora", o čekų ir slovakų kalbose hora su "H". Fonetiniai pokyčiai ne visada tokie paprasti, nes kartais garsas keičiasi tik tam tikrame kontekste (žodžio pabaigoje, prieš balsę ir taip toliau), bet tai yra bendras principas, kurį naudoja lingvistai, lygindami kalbas ir rekonstruodami jų prokalbes.

Tūkstantmečių evoliucija gali pakeisti žodžius neatpažįstamai; proindoeuropiečių žodis *ḱm̥tóm (žvaigždute * lingvistai žymi rekonstuotą žodį, kuris niekada nebuvo surastas tekste), tai reiškia "šimtą", kuris pavirto į tokį nepažįstamą žodį kaip {šimtas} Lietuvių kalboje, sto slavų kalbose, cent prancūzų kalboje, صد sad persų kalboje ir εκατό ekató graikų kalboje.

Kalbų rekonstrukciją apsunkina skoliniai ir tai, kad žodžių reikšmės kinta: angliškai {decimate} šiandien reiškia "beveik sunaikinti", o originali žodžio reikšmė yra nužudyti kas dešimtą, prancūzų žodis travail (darbas) yra sukurtas iš lotynų žodžio tripalium (kankinimo įrankis).