Pereiti prie turinio

Lietuvių

Lietuvių kalba

Kalbos nešiotojų skaičius

3,5-4 milijonai

Oficiali kalba

Lietuvos Respublika, Europos Sąjunga

Mažumos kalba

Lenkijoje, JAV

Diasporos kalba

Baltarusijoje, Kaliningrado regione, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Kanadoje, Vokietijoje, Urugvajuje, Švedijoje, Norvegijoje, Australijoje, Latvijoje ir kitose šalyse.

Abėcėlė
32 raidės
Gramatiniai linksniai
7
Kalbos kodas
lt, lit
Lingvistinė tipologija
Flektyvus , pro-drop , SVO
Kalbų šeima
Indoeuropiečių kalbų šeima, baltų-slavų atšaka, baltų grupė, rytų baltų pogrupis.
Dialektų skaičius
2 dialektai: žemaičių ir aukštaičių

Ilgiausias žodis

nebeprisikiškia­kopūsteliaudavome

Įdomus žodis arba sakinys

šešios žąsys su šešiais žąsyčiais

Įdomūs faktai

Pagal moters pavardės pabaigą galima suprasti ar moteris ištekėjusi, ar ne, tačiau ši taisyklė negalioja vyriškoms pavardėms. Pavyzdžiui, netekėjusių moterų pavardės turi galūnes -aitė, -iūtė ir -ytė, o tekėjusių visada -ienė. Nauja galūnė -ė populiarėja paskutiniaisiais metais, nes gali būti naudojama tiek tekėjusios, tiek netekėjusios moters. Bet šiek tiek užtruks, kol ši galūnė paplis. Kol kas ją renkasi daugiausiai ištekėjusios ir visuomenėje populiarios moterys.

Įdomu, kad lietuvių kalboje beveik nėra keiksmažodžių. Liaudyje paplitęs keiksmažodis rupūžė (rūpužė - šunsnukio, niekšo ekvivalentas). Kai yra poreikis nusikeikti, naudojami arba rusiški, arba angliški keiksmažodžiai.

Lietuvių kalba labai tinka šokiams...

Trys moteriškės pirmą kartą atvažiavo į Lietuvą, į Vilnių. Sugrįžusios dalinasi įspūdžiais su savo draugais:
- Lietuvių kalba tokia muzikali, kaip šokis...
- Kodėl?
- Todėl, kad visuose troleibusuose ir autobuse kiekviename sustojime keleiviai kartoja: "Lipsi, lipsi, čia-čia-čia"...

"Lipsi, lipsi, čia-čia-čia" - tai ne šokių pavadinimas, o sutrumpinta "ar Jūs lipsite čia?" forma.

Istorija

  • 10 a. po Kr.

    Baltų kalbos šaka atsiskyrė nuo kitų indoeuropiečių kalbų.

  • 400-600

    Rytų baltų kalbos atsiskyrė nuo Vakarų baltų (arba tiesiog baltų kalba).

  • >800

    Tarp lietuvių ir latvių kalbų atsirado skirtumai.

  • nuo 13 - 14 amžiaus

    Toliau Lietuvos ir Latvijos kalbos vystėsi atskirai.

Seniausias likęs tekstas lietuvių kalba laikoma malda, užrašyta ranka knygos "Tractatus sacerdotalis", išleistos 1503 metais, kopijoje.

Šaltiniai: Wikimedia Commons

Lietuvių kalba kartu su latvių yra vienintelės gyvos baltų kalbos. Šiai dienai lietuvių kalba yra viena archaiškiausių indoeuropiečių kalbų. Laikoma, kad tarp gyvų šiuolaikinių kalbų lietuvių kalba yra arčiausiai protoindoeuropiečių kalbos.

"Kiekvienam, kas nori išgirsti, kaip šnekėjo indoeuropiečiai, reikia važiuoti pasiklausyti lietuvių valstiečio", - pasakė žinomas prancūzų lingvistas Antuanas Meije.

Kai indoeuropiečių kalbų specialistai bando rekonstruoti proindoeuropiečių kalbą, jie remiasi šiuolaikine lietuvių kalba ir tokiomis senomis kalbomis kaip lotynų, graikų ar sanskritas.

1958 metais Paul Thieme palygino lietuvišką patarlę Dievas davė dantis; Dievas duos ir duonos ir jos lotynišką vertimą Deus dedit dentes; Deus dabit et panem su tuo, ką jis (Thieme) vadina senąja sanskrito forma: Devas adadā t datas; Devas dā t (arba dadā t) api dhā nā s.

Sanskritas ir lietuvių kalba

Kadangi tiek sanskrito, tiek lietuvių kalbos yra labai archaiškos, jos tarpusavyje turi labai daug panašių žodžių su vienoda arba panašia reikšme. Pavyzdžiui:

  • agnis (अग्निः) ‒ ugnis (ugnis)
  • vajus (वायु :) ‒ vėjas (vėjas)
  • aśru (अश्रु :) ‒ ašara (ašara)
  • aśvā (अश्वा) ‒ ašvam (kumelė)
  • kūrmas (कूर्म :) ‒ kurmis (kurmis)
  • ratha (रथ :) ‒ ratas (ratas)
  • devas (देव :) ‒ Dievas (Dievas)
  • navyas (नव्य :) ‒ naujas (naujas)
  • madhu (मधु) ‒ medus (medus)
  • vīra (वीर :) ‒ didvyris (didvyris)
  • svapnas (स्वप्न :) ‒ sapnas (sapnas)
  • sanas (सन :) ‒ senas (senas)
  • sravati (स्रवति ) ‒ srovena (srovena)
  • śvaśuras (श्वशुर :) ‒ šešuras (šešuras)
  • sūnus (सूनु :) ‒ sūnus (sūnus)

ir daugybė kitų.

Be to, panaši kalba ir morfologija: skr. asi - asi - asi = šviečia Aš - tu - jie yra.

Kalbos panašumas yra ne dėl jų artimo (Lietuvių kalba priklauso baltų-slavų kalbų ir sanskrito į Indo-arijų), bet dėl ​​to, kad šios kalbų išlaikė daug Proto-indoeuropiečių elementų. Sanskrito kaip liturginė kalba, nepasikeitė nuo jos sukūrimo, ir lietuvių kalba dėl įvairių istorinių ir kultūrinių aplinkybių taip pat pasikeitė nedaug.

Žodžių daryba ir leksika

Lietuvių kalba išsaugojo didžiąją senovinių žodžių dalį. Ir ji yra neįkainuojama leksikos požiūriu. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, greta kitų tikslų, seka, kad lietuvių kalba nebūtų perkraunama kitų kalbų skoliniais. Jei įmanoma, vietoje skolinių bandoma kurti naujus lietuvių kalbų žodžius. Nepaisant to, auganti anglų kalbos įtaka yra akivaizdi.

Lietuvių kalboje yra daug mažybinių-malonybinių priesagų, nurodančių subjekto požiūrį į daiktą arbą sąvoką:

  • namas
    namas
  • namelis, namukas, nameliukas, namelėlis, namužėlis, namučiukas
    namelis
  • vaikas
    vaikas
  • vaikelis, vaikiukas, vaikeliukas, vaikelėlis, vaikužėlis, vaikučiukas
    vaikutis

Gramatika

Lietuvių kalboje yra tik vienaskaita ir daugiskaita, ir dvi gramatinės giminės (vyriška ir moteriška).

Lietuvių veiksmažodžiai turi keturis laikus ( būtasis kartinis, būtasis dažninis, esamasis ir būsimasis) bei tris asmenuotes.

Būtasis dažninis laikas rodo, kad praeityje veiksmas buvo atliktas ne kartą: imdavau ir skaitydavau.

Bendratis
imti (imti), mylėti (mylėti), skaityti (skaityti)
Būtasis
Vienaskaita
1-as asmuo aš ėmiau, mylėjau, skaičiau
2-as asmuo tu ėmei, mylėjai, skaitei
3-ias asmuo jis/ji ėmė, mylėjo, skaitė
Daugiskaita
1-as asmuo mes ėmėme, mylėjome, skaitėme
2-as asmuo jūs ėmėte, mylėjote, skaitėte
3-ias asmuo jie/jos ėmė, mylėjo, skaitė
Būtasis kartinis
Vienaskaita
1-as asmuo aš imdavau, mylėdavau, skaitydavau
2-as asmuo tu imdavai, mylėdavai, skaitydavai
3-ias asmuo jis/ji imdavo, mylėdavo, skaitydavo
Daugiskaita
1-as asmuo mes imdavome, mylėdavome, skaitydavome
2-as asmuo jūs imdavote, mylėdavote, skaitydavote
3-ias asmuo jie/jos imdavo, mylėdavo, skaitydavo
Esamasis
Vienaskaita
1-as asmuo aš imu, myliu, skaitau
2-as asmuo tu imi, myli, skaitai
3-ias asmuo jis/ji ima, myli, skaito
Daugiskaita
1-as asmuo mes imame, mylime, skaitome
2-as asmuo jūs imate, mylite, skaitote
3-ias asmuo jie/jos ima, myli, skaito
Būsimasis
Vienaskaita
1-as asmuo aš imsiu, mylėsiu, skaitysiu
2-as asmuo tu imsi, mylėsi, skaitysi
3-ias asmuo jis/ji ims, mylės, skaitys
Daugiskaita
1-as asmuo mes imsime, mylėsime, skaitysime
2-as asmuo jūs imsite, mylėsite, skaitysite
3-ias asmuo jie/jos ims, mylės, skaitys

Turi 7 linksnius (vardininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, vietininką ir šauksmininką), 5 daiktavardžių linksniuotes ir 3 būdvardžių linksniuotes.

Būdvardžiai lietuvių kalboje gali turėti iki 147 formų: 2 gimines x 6 linksnius x 2 kiekius x 3 lyginamuosius laipsnius + 3 bendrosios giminės formas.

Viena iš lietuvių kalbos ypatybių - įvardžiuotinos būdvardžių formos. Įvardžiuotiniai būdvardžiai naudojami ypatingų daikto savybių išskyrimui arba nurodymui į jau žinomą daiktą pagal jo kokybinį bruožą: gražus - gražusis. Įvardžiuotinės būdvardžių formos nėra žinomos anglų, vokiečių, prancūzų ir kitų kalbų atstovams.

Rašyba ir tarimas

Šiuolaikinėje lietuvių kalboje yra 32 raidės:

  • a
  • ą
  • b
  • c
  • č
  • d
  • e
  • ę
  • ė
  • f
  • g
  • h
  • i
  • į
  • y
  • j
  • k
  • l
  • m
  • n
  • o
  • p
  • r
  • s
  • š
  • t
  • u
  • ų
  • ū
  • v
  • z
  • ž

Raidės ą, į, ų kažkada buvo naudojamos nosiniams garsams žymėti. Šiuolaikinėje lietuvių kalboje nosinių garsų (nazalizacijos) nebeliko, bet raidės pasiliko ir žymi ilgąsias balses {ā}, {ī}, {ū}.

Priebalsiai lietuvių kalboje sudaro poras pagal minkštumą ir kietumą (išskyrus "J"). Jos taip pat gali būti skardžios arba duslios.

Garsas [h] žymimas dviem raidėm - ch.

Lietuvių kalboje yra ne tik balsės (ilgos ir trumpos) ir priebalsiai (minkšti ir kieti), bet ir diftongai (uo, ai, ei, ie), o taip pat diftongų junginiai (balsės ir sonorinių garsų: al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur, ol, om, on, or).

  • [eu] Europa
    Europa
  • [oi] boikotas
    boikotavo
  • [ou] klounas
    Klounas
  • [ol] kolba
    kolba
  • [om] pompa
    siurblys
  • [on] monteris
    mechaninis
  • [or] korta
    žaidimo kortos

Dialektai

Šaltiniai: Wikimedia Commons

Žemaičių tarmė

  • Vakarų žemaičių patarmė
    • Vakarų žemaičių patarmė
  • Šiaurės žemaičių patarmė
    • Kretingiškių šnekta
    • Telšiškių šnekta
  • Pietų žemaičių patarmė
    • Varniškių šnekta
    • Raseiniškių šnekta

Aukštaičių tarmė

  • Vakarų aukštaičių patarmė
    • Šiauliškių šnekta
    • Kauniškių šnekta
    • Klaipėdos krašto šnekta
  • Rytų aukštaičių patarmė
    • Panevėžiškių šnekta
    • Širvintiškių šnekta
    • Anykštėnų šnekta
    • Kupiškėnų šnekta
    • Uteniškių šnekta
    • Vilniškių šnekta
  • Pietų aukštaičių patarmė
    • Pietų aukštaičių arba dzūkų patarmė

Žodžių kamienai

miau

au-au

kakariekū

bum, bach

hm, mhm

Juokingos ar keistos tradicinės patarlės ir posakiai

Skubos darbą velnias neša.

Neperšokęs per tvorą, nesakyk „op“.

Lašas po lašo ir akmenį pratašo.

Nekask kitam duobės, nes pats įkrisi.

Žodis ne žvirblis, išskris – nepagausi.

Greitakalbės

šešios žąsys su šešiais žąsyčiais

Grįžti aukščiau