Latvių

Latviešu valoda

Kalbos nešiotojų skaičius

apie 1,7 milijono kalbančiųjų

Oficiali kalba

Latvijos Respublika, ES

Diasporos kalba

Airijoje (50000), Australijoje (20000), JAV (100000), Didžiojoje Britanijoje (40000), Brazilijoje (25000), Rusijoje (20000), Lietuvoje (2000), Estijoje, Ukraina (5000), Kanadoje (28000), Belgijoje (1500), Naujoje Zelandijoje (20000)

Abėcėlė
33 raidės

Gramatiniai linksniai
7

Kalbos kodas
lv, lav

Lingvistinė tipologija
Flektyvus , SVO

Kalbų šeima
Indoeuropiečių kalbų šeima, baltų-slavų šaka, Baltų grupė, Rytų Baltų pogrupis

Dialektų skaičius
3 dialektai: lyvių, vidurio Latvijos (literatūrinės kalbos lopšys) ir aukštutinės Latvijos

Ilgiausias žodis

pretpulksteņrādītājvirziens

judėjimas prieš laikrodžio rodyklę

Įdomus žodis arba sakinys

trīsšķautņains

tribriaunis

sunkiai ištariamas žodis

ieeja

įėjimas

šis žodis praktiškai be priebalsių

Istorija

Latvių kalba yra viena iš dviejų gyvų rytų baltų kalbų indoeuropiečių kalbų šeimoje. Skirtingai nuo lietuvių kalbos latvių kalba neišsaugojo archainių formų įvairovės.

Tyrimai rodo, kad jau X amžiuje baltų kalbos egzistavo atskirai nuo kitų indoeuropiečių kalbų. Rytų baltų kalbos atsiskyrė nuo vakarų baltų (arba protobaltų kalbos) maždaug V amžiuje. Nuo IX amžiaus atsirado skirtumai tarp lietuvių ir latvių kalbų, nors dar ilgai jie tebuvo vienos kalbos dialektai.

Gramatika

Žodžių seka sakinyje santykinai laisva, ji priklauso nuo labiausiai svarbaus žodžio sakinyje. Pavyzdžiui, frazė: "stiklinėje vanduo" gali būti: Glāzē ir ūdens, ir "vanduo stiklinėje" - Ūdens ir glāzē. Latvių kalboje nėra artikelių, tačiau būdvardžiai turi apibrėžtumo ir neapibrėžtumo sąvoką.

Daiktavardžiai latvių kalboje turi giminės, skaičiaus ir linksnio kategorijas.

	Vyriškoji			Moteriškoji
Vienaskaita
Vardininkas	Draug-s draugas	Vēj-š vėjas	Kuģ-is laivas	Liep-a liepa	Pas-e pasas
Kilmininkas	Draug-a	Vēj-a	Kuģ-a	Liep-as	Pas-es
Naudininkas	Draug-am	Vēj-am	Kuģ-im	Liep-ai	Pas-ei
Galininkas	Draug-u	Vēj-u	Kuģ-i	Liep-u	Pas-i
Įnagininkas	Draug-u	Vēj-u	Kuģ-i	Liep-u	Pas-i
Vietininkas	Draug-ā	Vēj- ā	Kuģ-ī	Liep- ā	Pas-ē
Šauksmininkas	Draug-s!	Vēj-š!	Kuģ-i!	Liep-a!
Daugiskaita
Vardininkas	Draug-i	Vēj-i	Kuģ-i	Liep-as	Pas-es
Kilmininkas	Draug-u	Vēj-u	Kuģ-u	Liep-u	Pas-u
Naudininkas	Draug-iem	Vēj-iem	Kuģ-iem	Liep- ām	Pas-ēm
Galininkas	Draug-us	Vēj-us	Kuģ-us	Liep- as	Pas-es
Įnagininkas	Draug-iem	Vēj-iem	Kuģ-iem	Liep- ām	Pas-ēm
Vietininkas	Draug-os	Vēj-os	Kuģ-os	Liep- ās	Pas-ēs

Būdvardžiai kaitomi gimine, skaičiumi ir linksniais, tai yra kaip daiktavardis to reikalauja.

Įdomi latvių kalbos būdvardžių ypatybė yra ilgoji ir trumpoji būdvardžio forma

Latvių kalbos veiksmažodžiai - asmenuojami, kaitomi skaičiumi, laiku ir nuosakomis.

Dalyvių pavyzdžiai:

ziedošs koks
žydintis medis
noziedējis koks
nužydėjęs medis
lasāma grāmata
skaitoma knyga
izcepta maize
iškepta duona
viņš iet domādams
jis eina galvodamas

Rašyba ir tarimas

Šiuolaikinę latvių kalbos abėcėlę sudaro 33 raidės.

Balsės gali būti ilgos ir trumpos. Ilgi ir trumpi garsai yra savarankiški, gali keisti žodžius ir jų formas, pavyzdžiui: kazas - ožkos, kāzas - vestuvės, kase - kasa, kasē - kasoje. Balsės latvių kalboje ir kirčiuotose ir nekirčiuotose skiemenyse tariami vienodai. Šiuolaikinėje latvių kalboje balsių ilgumas žymimas brūkšneliu (ilgumo ženklas) virš raidės: ā, ē, ī, ū.

dvibalsiai (ai). Pusiau priebalsė j po balsės gali sudaryti dvibalsius, pavyzdžiui: klajš [klaiʃ] “atvertas ”, zvejnieks [zveinieks] “žvejys”, šuj [ʃui] “siūti”. Priebalsė [v] taip pat gali sudaryti dvibalsius, pavyzdžiui: tev [teu] "tau".

Latvių kalboje yra 4 minkštos priebalsės Ļ ļ, Ņ ņ, Ķ ķ, Ģ ģ. Skardžios priebalsės, stovėdamos prieš duslius priebalsius, tariamos dusliai. Žodžiai besibaigiantys priebalsėmis: -ds (gads=metai) ir -ts (lakats=skarelė) paprastai tariami kaip "c", o (spožs=ryškus}, -šs (svešs=svetimas) tariami kaip "š". Žodžio pabaigoje skardūs priebalsiai visuomet tariami skardžiai.

Su retomis išimtimis kirtis latvių kalboje krenta ant pirmojo skiemens. Yra trys kirčio intonaciniai tipai: lygus (stieptā), krentantis (krītošā) ir nutrūkstantis (lauztā intonācija). Pavyzdžiui, loks ([luõks], svogūnas), loks ([lùoks], lankas), logs ([luôgs], lankas).

Latvių kalbos priebalsiai gali būti skardūs ir duslūs, kieti ir minkšti, o taip pat turėti įvairias charakteristikas pagal susidarymo vietą ir tipą.

Dialektai

Trys pagrindiniai latvių kalbos dialektai:

Šaltiniai: Wikimedia Commons

Kalbos etiketas

Pagarbiam, mandagiam kreipimuisi naudojami daugiskaitos antro asmens įvardžiai ir veiksmažodžiai: Jūs ("Jūs").

Oficialiame pagarbiame kreipinyje naudojama pavardė kilmininko linksnyje ir žodis kungs (pone) arba kundze (ponia), pavyzdžiui: Kļaviņa kungs, Liepas kundze. Ta pati konstrukcija naudojama, kreipiantis į aukštas pareigas užimantį asmenį, pavyzdžiui: prezidenta kungs, ministres kundze.

Į tėvus kreipiamasi "tu", kreipinį "jūs" kartais galima sutikti kaime, bet tai yra labai didelė retenybė. Bendraudami latviai vienas į kitą kreipiasi vardu, oficialioje aplinkoje - pavarde.

Įdomu, kad latvių kalboje praktiškai nėra keiksmažodžių, tad norintiems "riebiai" nusikeikti, tenka naudotis daugybe latviškų peirotyvų, pavyzdžiui, īkstoņa (niurzglys), ir begalinėmis rusų ir anglų kalbų nenormuotos leksikos atsargomis.

Lingvopedija