Estų

Eesti keel

Kalbos nešiotojų skaičius

Apie 1,29 milijono

Oficiali kalba

Estijoje, EU

Diasporos kalba

Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Kanadoje, JAV, Rusijoje, Australijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Anglijoje, Danijoje

Abėcėlė
Lotynų, 32 raidės

Gramatiniai linksniai
14

Kalbos kodas
et, est

Lingvistinė tipologija
agliutinacinis , sudėtinis , SVO

Kalbų šeima
Uralo kalbų šeima, fino-ugrų šaka, balto-suomių pogrupis

Dialektų skaičius
2

Ilgiausias žodis

sünnipäevanädalalõpupeopärastlõunaväsimatus

Begalinė šeštadienio vakaro energija po gimimo dienos šventės tęsėsi visas išeigines

uusaastaöövastuvõtuhommikuidüll

rytinė idilija po Naujųjų Metų

Įdomus žodis arba sakinys

Žodžiai su minimaliu priebalsių skaičiumi

jäääär

Ledo briauna

kõueöö

Audros naktis

ajaja

Skerdžius, gyvulių varovas

Patys ilgiausi sudėtiniai žodžiai:

kuuuurija istus töööös jääääres

Dirbdamas naktį astrologas sėdėjo ant ledo krašto.

jõeäärne õueaiamaa

sodas ant upės kranto

Istorija

Estų kalba susiformavo XII-XIII amžiuje, susimaišius dviem arba trims dialektams, kurie atsiskyrė nuo kitų pabaltijo suomių dialektų mūsų eros pradžioje. Germanų, slavų ir baltų kalbos taip pat padarė įtaką estų kalbos formavimuisi.

Dialektai

Dvi atskiros dialektų grupės:

Šiaurės dialektas:
- Vidurio Estijos dialektai: centrinis, vakarinis, salų, rytinis
- Šiaurės-Rytų dialektai:pakrantės, alutaguzų
Pietų dialektai: mulgių, tartu, voro

Rašyba ir tarimas

Estų kalbos žodžiuose paprastai kirčiuojamas pirmas skiemuo (yra išimtys: aitäh "ačiū", sõbranna "mergaitė", kai kurie jaustukai: ahah, ohoh - kirčiuojami antrajame skiemenyje). Skoliniuose kirtis krenta ant pirmojo skiemens: miljonär, apelsin, pensionär, šių laikų skoliniuose kirtis išlieka toks pats kaip ir kalbos originale: büroo, psühholoogia, kompuuter.

Balsės tariamos švariai ir aiškiai, redukcijos nėra. Priebalsiai ir balsės turi tris ilgumo lygius: koli (trumpas "o" - "judėk"), kooli (vidutinio ilgio "o" - "mokykla", kilmininko linksnyje), kooli (ilgas "o" - "į mokyklą").

Priebalsės skirstomos į grupes pagal kietumą, pagal skardumą neskirstomos. Priebalsės g, b, d, d’ yra ne skardžios, o minkštos tariamos su aiškia sanglauda artikuliuojant, todėl skamba kaip k, p, t, t’. Estiški garsai k, p, t, t’ tariami su labiau ilgu užtvaru. Priebalsės nėra duslinamos žodžio pabaigoje. Silpni sprogstamieji žodžio pradžioje netariami; pavyzdžiui, žodžiuose baas ("bazė") ir paas ("kalkakmenis") tariami vienodai. Garsas f naudojamas tik skoliniuose: film, faktor.

Tarimas dažniausiai sutampa su užrašymu.

Gramatika

Estų kalba yra agliutinatyvi kalba su fleksijos elementais. Gramatinės formos formuojamos šiuo būdu: gramatinės žymos ir galūnės pridedamos prie žodžio pagrindo (pavyzdžiui, daugiskaitos adessive linksnis lauda+de+l (žodžio pagrindas+daugiskaitos žyma+linksnio galūnė) "ant stalų"; taip pat yra fonetiniai žodžio pakitimai (lugema "skaityti" - loen "aš skaičiau"). Žodžius gali sudaryti daugybė morfemų.

Estų kalboje nėra gramatinės giminės ar artikelių, bet yra moteriškos giminės žyma žodžiuose, kurie reiškia moteriškos lyties asmenis, pavyzdžiui: tanárnő ("mokytoja"), titkárnő ("sekretorė").

Estų kalboje yra 14 linksnių. Linksnių sistema remiasi seka silpnų ir stiprių laiptelių, todėl žodis gali keistis:tuba ("kambarys", vardininko linksnis) - toa ("kambario", kilmininko linksnis).

Asmenvardžiai turi dvi formas: trumpą (be kirčio) ir pilną (su kirčiu).

Veiksmažodžiai estų kalboje neturi rūšių. Laikų turi tik 2 - esamasis ir būtasis ( trijų rūšių - paprastas, perfekt ir pliuskvamperfekt). Būsimasis laikas išreiškiamas esamojo laiko formomis arba analitine forma pridėjus veiksmažodį hakkama "pradėti" (arba saama "galėti").

ma kirjutan
Aš rašau/Aš būsiu parašysiu/ Aš rašysiu
ma hakkan kirjutama
Aš pradėsiu rašyti (dabar pat)
ma saan kirjutada
Aš galiu rašyti

Estų kalboje yra 4 nuosakos:

tiesioginė: Ta laulab hästi. ("jis gerai dainuoja")
tariamoji: Ta laulaks hästi. ("jis gerai dainuotų, jei...)
netiesioginė: Ta laulvat hästi. ("jis, atseit sako, gerai dainuoja")
liepiamoji: Ta laulgu hästi! ("Tegul jis gerai dainuoja!")

Iš veiksmažodžio galima sudaryti 4 dalyvius - veikiamąjį ir neveikiamąjį esamajame ir būtajame laike - ir vieną pusdalyvį: looma ("kurti"): loov ("kuriantis", veikiamasis dalyvis esamojo laiko), loodav ("kuriamas", neveikiamasis dalyvis esamojo laiko"), loonud ("kuręs", veikiamasis dalyvis būtojo laiko), loodud ("kurtas", neveikiamasis dalyvis būtajame laike).

Žodžių daryba ir leksika

Estų kalboje yra daug žodžių, sudarytų iš dviejų, trijų, keturių ir daugiau dalių:

suur/linn
didelis miestas
vihma/piisad
lietaus lašai
pôllu/majandus/iilikool
Žemės ūkio universitetas

Lingvopedija