Pereiti prie turinio

Esperanto

Esperanto lingvo

Kalbos nešiotojų skaičius

Apie 100 000 ir 2-3 mln. (100 000 laisvai ja bendrauja, 2-3 mln. mokėsi šios kalbos)

Oficiali kalba

Tik tarptautiniuose kongresuose ir esperantininkų susitikimuose

Mažumos kalba

Esperantininkai gyvena daugiau nei 120-yje pasaulio šalių. Tačiau nė vienoje iš jų jie nėra oficialiai pripažinta mažuma.

Diasporos kalba

Esperantininkų bendruomenę galima sulyginti su diaspora. Jie gyvena visame pasaulyje, turi savo kultūrą, bet neturi įteisinto statuso.

Abėcėlė
28 raidės
Gramatiniai linksniai
2
Kalbos kodas
eo, epo
Lingvistinė tipologija
agliutinacinė su izoliacinės kalbos bruožais, laisva žodžių tvarka
Kalbų šeima
neolotynų kalba
Dialektų skaičius
nėra dialektų

Ilgiausias žodis

valstybiniai mokesčių administratoriai
pats ilgiausias tekste panaudotas žodis, bet galima sukurti ir žymiai ilgesnių žodžių, kurie atitiks esperanto gramatikos taisykles, kontraŭkolektivismobatalantoj ("antikolektyvizmo kovotojai"), gekontraŭdelikventismospecialiĝintoj....

Įdomus žodis arba sakinys

Poliseminiai žodžiai
koleg-o: kolega, kol-eg-o: didžiulis kaklas
bombon-o: saldainiai, bomb-ono: bombos frakcija
kultur-o: kultūra, kul-tur-o: uodų bokštas, kult-ur-o: kultinis tauras
ĉarm-ul-in-o: žavinga mergina, ĉar-mul-ino: Moteris vežimėlyje su mulu

Įvadas

Šią dirbtinę kalbą sukūrė Liudvikas Lazaras Zamenhofas. Jis sukūrė gramatiką, Europos kalbų pagrindu, su minimaliu išimčių kiekiu. Leksiką daugiausia sudaro romanų kalbų žodžiai, nors yra ir germanų bei kitų kalbų žodžių. Pirmasis naujosios kalbos vadovėlis pasirodė 1887 metais. Ji sukėlė visuomenės susidomėjimą, nuo kurio ir prasidėjo natūrali kalbos evoliucija bendruomenėje, kuri naudodama kalbą įvairioje aplinkoje, sukūrė kultūrą, susijusią su šia kalba. Po dviejų dešimtmečių gimė pirmieji vaikai, nuo gimimo kalbantys su savo tėvais esperanto kalba. Tad galima teigti, jog kalba, sukurta tarptautiniam bendravimui, kreolizavosi ir tapo esperanto diasporos kalba.

Kalbos pagrindą sudaro indoeuropiečių kalbų žodžiai, tačiau L. L. Zamenhofo tikslas buvo sukurti lengvai išmokstamą kalbą. Būtent todėl gramatika yra agliutinatyvi (būdinga turkų ir finougrų kalboms), o gilesniame lygyje kalba yra izoliacinė (kaip šiaurės kinų ir vietnamiečių kalbos). Tai reiškia, kad morfemos gali būti naudojamos kaip atskiri žodžiai. Esperanto gramatika yra visiškai reguliari, leidžianti sukurti gausybę žodžių, manipuliuojant žodžio šaknimi ir keturiasdešimčia afiksų (pavyzdžiui, iš šaknies {i}san{/i}} (sveikas), galima sukurti žodžius: malsana (sergantis), malsanulo (ligonis), gemalsanuloj (abiejų lyčių ligoniai), malsanulejo (ligoninė), sanigilo (vaistai), saniĝinto (pasveikęs), sanigejo (gydymo vieta), malsaneto (nebaisi liga), malsanego (rimta liga), malsanegulo (didelis ligonis), sanstato (sveikatos stovis), sansento (savijauta), sanlimo (sveikatos riba), malsankaŭzanto (patogenas), kontraŭmalsanterapio (gydymas)...). Pagrindinės kalbos dalys (daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai) turi galūnių sistemą, kuri leidžia atpažinti visas kalbos dalis. Sisteminė gramatika verčia kalbą lengvai išmokstama, o gebėjimas kurti naujus žodžius paverčia ją viena produktyviausių pasaulio kalbų, su neribotu žodžių kiekiu, galinčiu išreikšti vis naujas idėjas arba būsenas. Pavyzdžiui, galima parašyti fantastinį romaną apie išgalvotus stalo formos marsiečius ir pavadinti juos tablo (stalas), tablino (moteriškos lyties stalas), tablido (stalo palikuonis). Mes galime įsivaizduoti prietaisą, kuris supaprastina lytinį gyvenimą ir pavadinti jį sekssimpligilo (sekso paprastintojas), žmogų, kuris vaikšto užpakaliu į priekį - inversmarŝanto (vaikštantis užpakaliu į priekį), priemones nuo dogmatizmo - maldogmigilo (antidogmatizatorius) ir t.t.

Istorija

  • 1878

    Pabaigta pirmoji primityvi esperanto kalbos versija, Zamenhofo pavadinta Lingwe Uniwersala. Ji žymiai skyrėsi nuo dabartinės esperanto kalbos.

  • 1887

    Su žmonos pagalba Zamenhofas išleidžia pirmąją knygą (Unua Libro), pristatančią šiuolaikinę esperanto kalbą.

  • 1889

    Niurnberge išleidžiamas pirmasis esperantiškas žurnalas La Esperantisto, įsteigiamas pirmasis esperanto klubas.

  • 1905

    Pajūrio Bulonėje (Prancūzija) įvyksta pirmasis pasaulinis kongresas (Universala Kongreso), kuriame dalyvauja 688 dalyviai.
    Išleidžiami "Esperanto kalbos pagrindai" (Fundamento de Esperanto).

  • 1908

    Įsteigiama Pasaulinė esperanto asociacija (Universala Esperanto-Asocio).

  • 1954

    UNESCO užmezga konsultacinius santykius su Pasaulio esperanto asociacija. Pirmoji UNESCO rezoliucija.

  • 1985

    Antroji UNESCO rezoliucija. UNESCO skatina JTO nares įtraukti esperanto kalbą į mokyklų mokymo programas.

  • 1987

    6000 esperantininkų dalyvauja 72-ame Pasauliniame kongrese Varšuvoje, paminėdami esperanto šimtmetį.

  • 2002

    Paleidžiama lernu! - didžiausia nemokama interneto svetainė esperanto kalbos mokymuisi.

  • 2008

    Esperantiška Vikipedijos versija pasiekia 100 000 straipsnių ribą.

  • 2009

    Atsiranda galimybė laikyti tarptautinius esperanto kalbos egzaminus trimis lygmenimis (B1, B2, C1) ir būti įvertintam keturiuose pagrindiniuose įgūdžiuose: skaitymo ir klausymo supratimo, bendravimo raštu ir žodžiu (pagal Bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacinę sistemą).

  • 2012

    Google Translate įtraukia esperanto kalbą 64-u numeriu į savo kalbų sąrašą.

Rašyba ir tarimas

  • a
  • b
  • c
  • ĉ
  • d
  • e
  • f
  • g
  • ĝ
  • h
  • ĥ
  • i
  • j
  • ĵ
  • k
  • l
  • m
  • n
  • o
  • p
  • r
  • s
  • ŝ
  • t
  • u
  • ŭ
  • v
  • z

Esperanto kalboje žodžiai rašomi taip pat kaip ir skaitomi: kiekviena raidė skamba visada vienodai, vienas ir tas pats garsas užrašomas viena ir ta pačia raide, kirtis krenta visada ant priešpaskutinio skiemens. Dvibalsiai, tokie kaip aj, yra laikomi vienu skiemeniu.

Štai keletas ypatingų garsų esperanto kalboje: ĉ = č, ŝ = š, ĝ = dž, ĥ = ch, ĵ = ž.

Gramatika

Visi daiktavardžiai baigiasi galūne -o: tabl-o (stalas), lamp-o (lempa), hom-o (žmogus).

Visi būdvardžiai baigiasi galūne -a: bela (gražus), granda (didelis), malgranda (mažas).

Visų veiksmažodžių bendratys baigiasi galūne -i: havi (turėti), iri (eiti).

Esamojo laiko veiksmažodžiai baigiasi galūne -as: mi manĝas (aš valgau), li manĝas (jis valgo), ili estas (jie yra), mi estas (aš esu), ŝi estas (ji yra).

Butojo laiko veiksmažodžiai baigiasi galūne -is, pavyzdžiui: li lernis (jis mokėsi), ili estis (jie buvo), homo estis (žmogus buvo), li manĝis (jis valgė).

Galūnė -os žymi būsimąjį laiką, pavyzdžiui: mi lernos (aš mokysiuos), Marko sidos (Markas atsisės).

Be vardininko galūnės dar yra galininko galūnė, naudojama daiktavardžiams, būdvardžiams ir įvardžiams (vienaskaitoje ir daugiskaitoje): -n (Mi vidas aŭton. Aŭton mi vidas. = Aš matau automobilį.)

Dėka galininko linksnio žodžių tvarka sakinyje yra laisva.

Daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitą žymi galūnė -j, prijungiama prie -o arba -a galūnės: libro (knyga), libroj (knygos).

Yra apie keturiasdešimt priešdėlių ir priesagų, padedančių sukurti naujus žodžius. Vienas dažniausiai naudojamų priešdėlių yra priešdėlis mal-, keičiantis žodžio reikšmę į priešingą: bona (geras) - malbona (blogas), bela (gražus) - malbela (negražus).

Priesaga -ul reiškia žmogų su tam tikromis ypatybėmis, pavyzdžiui: grandnazulo (didžianosis, žmogus su didele nosimi). Priesaga -in sukuria moterišką formą: grandnazulinoj (didžianosės, moterys su didžiule nosimi).

Vienaskaita Daugiskaita
Vardininkas Galininkas Vardininkas Galininkas
Artikelis (-) - / la - / la - / la - / la
Būdvardis (didelis) granda grandan grandaj grandajn
Daiktavardis (vilkas) lupo lupon lupoj lupojn

Yra dvi interneto svetainės, skirtos esperanto kalbos mokymuisi. www.lernu.net skirta mokiniams, www.edukado.net - mokytojams.

Vikipedija esperanto kalba: eo.wikipedia.org.

Žodžių kamienai

Juokingos ar keistos tradicinės patarlės ir posakiai

--> -->
Grįžti aukščiau